Straipsnyje nagrinėjama vizualumo problematika, sulaukusi išskirtinio XX a. kultūros tyrėjų, filosofų ir pačių dailininkų dėmesio. Remiantis analitiniu, hermeneutiniu ir fenomenologiniu metodais analizuojama vaizdo ir žodžio santykio problematika. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas ties tokiais dailės kūriniais, kurie stilistiškai beveik artėja prie fotorealizmo, – tyrimo objektu pasirinkti vieno originaliausių ir filosofiškiausių XX a. dailininkų belgų siurrealisto René Magritte’o darbai, kuriuose (siur)realistiškai savitai ir naujoviškai traktuojamas teksto ir žodžio santykis. Gvildendami šią problematiką, pasitelksime prancūzų filosofo Michelio Foucault ir rusų filosofo Valerijaus Podorogos tyrinėjimus, kuriuose gilinamasi į Magritte’o dailės ir joje glūdinčių filosofinių minčių subtilybes, nagrinėjamos abipusės sąsajos tarp teksto ir vaizdo.

Raktažodžiai: vaizduojamoji dailė, vizualumas, atvaizdas, pavadinimas