Straipsnyje aptariamas XX a. 6–7 dešimtmečiais lietuvių išeivių literatūrinėje kritikoje pasireiškęs tradicijos ir modernumo susidūrimas, pagrįstas skirtinga moralumo interpretacija. Kritikai, išskirtinę reikšmę teikę moraliniam pradui, kaip antai: Bernardas Brazdžionis, Jonas Grinius, modernistų Jurgio Jankaus, Antano Škėmos kūryboje išryškinamą juslingumą, žiaurumą, bedieviškumą ir kt. laikė amoraliais. Tuo tarpu modernistai manė, kad neleistina meninį pasaulį „sterilizuoti“. Pastarajai nuomonei atstovavę Alfonsas Nyka-Niliūnas (įvedęs „sterilizacijos“ terminą), Algirdas Julius Greimas, Algirdas Landsbergis, Jurgis Blekaitis lemiamą reikšmę, vertinant literatūros kūrinį, skyrė estetiniam pradui. Moralistų kritikų taikinyje atsidūrė A. Škėmos „Šventoji Inga“, J. Jankaus „Paklydę paukščiai“ ir kai kurie kiti kūriniai.

Raktažodžiai: literatūros kritika, „sterilizacijos“ principas, tabu literatūroje, tradicija, modernumas, estetika, moralė