Aktuali diskusija apie etnologijos metodologiją vyksta tarp Baltijos šalių etnologų ir antropologų. Istoriškai Lietuvos etnologijos ir antropologijos diskursai patyrė Vokietijos ir Rusijos etnologijos tradicijų įtaką. Pirmiausia Lietuvos etnologijai turėjo įtakos Vokietijoje gerai žinomas kultūrinis istorinis metodas ir Volkskunde studijos. Vėliau etnologinius tyrimus formavo sovietinė ideologija. Etnografija buvo apibrėžta kaip istorijos mokslo šaka, tyrinėjanti tautų materialinę ir dvasinę kultūrą. Istorinio materializmo ideologija ribojo jos problematiką. Lietuvos etnologijos moksle istoriškai kito lauko tyrimų metodologija ir praktika. Pagrindiniai metodologiniai požiūriai, kaip tyrinėti etniškumą, vietines ypatybes, nacionalinį savitumą, namų ūkį, simbolius, liaudies meną ir nacionalinės kultūros vertybes, skyrėsi. Tuo tarpu tarp visų etnologinių ir šiuolaikinių antropologinių požiūrių diskursų rasime nemažai bendrumų, kai tyrinėjama kasdienybės istorija, regioninė kultūra ar kita. Straipsnyje nagrinėsime, kokia istoriškai yra vokiškosios etnologijos ir rusiškosios etnografijos įtaka Lietuvos etnologijos diskursams.

Raktažodžiai: Europos etnologija, Lietuvos etnologijos metodologija, etnografija, Volkskunde