Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalbotyroje dar netyrinėtas reduplikacijos reiškinys ir tikimasi, kad šia tema pradėtas darbas paskatins tolesnius tyrinėjimus. Kaip ir daugumai pasaulio kalbų, mūsiškei yra būdinga reduplikacija. Ji svarbi kalbos raidos tyrimams, leksikologijai, fonosemantikai. Straipsnyje išsamiai apibrėžiama reduplikacijos sąvoka, analizuojami reduplikuotiniai lietuvių kalbos žodžiai, nustatyti reduplikacijos modeliai, jų rūšys, kartojimosi tendencijos. Visi reduplikuotiniai žodžiai, rasti „Lietuvių kalbos žodyne“, yra neatskiriami nuo mūsų kalbos, tačiau jų vartojimas mums gali atrodyti dar nepažintas ir kartu linksmas atradimas. Reduplikacija lietuvių kalboje būdinga retiems šnekamosios kalbos leksikos vienetams, kurie mūsų kalbą daro vaizdingą, pvz., vaikų kalbos žodžiai, refrenai, ištiktukai ir kt.

Raktažodžiai: reduplikacija, reduplikuotiniai žodžiai, visiškoji reduplikacija, dalinė reduplikacija, trigubinimas, pradinė reduplikacija, vidinė reduplikacija, galinė reduplikacija