Straipsnyje, remiantis šiuolaikiniais žmonių biografijų naratyvais, užrašytais pastaraisiais metais etnografiniuose lauko tyrimuose, nagrinėjami šiuolaikinių gyvenimo istorijų bei asmeninės patirties pasakojimų ypatumai (*). Naudojantis lyginamąja analize ir interpretaciniu metodu aptariamos dvi autobiografinių pasakojimų grupės: 1) gyvenimo istorijos, 2) asmeninės religinės patirties pasakojimai. Gyvenimo istorijų analizė atskleidžia, kad atskirų žmonių grupių konstruojami simboliai ir prasmės yra kolektyvinės atminties išraiška – juose atsispindi tiek individualios, tiek kolektyvinės žmogaus atminties patirtys. Asmeninės patirties pasakojimuose, pavadintuose religiniais pasakojimais, išryškėja individualus pasakotojo santykis su religija, paremtas autentiškais religiniais išgyvenimais ir gyvenimiška patirtimi – juose konstruojama individuali pasakotojo išgyvento religinio įvykio refleksija bei interpretacija. Apžvelgus šių dienų gyvenimo istorijas bei asmeninės patirties pasakojimus matyti, kad sakytiniai naratyvai išryškina individualios ir kolektyvinės atminties, tautinės, religinės bei kultūrinės pasakotojo tapatybės apraiškas.

Numeriai:

2011 - T.57
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.56
Nr.1-4

2009 - T.55
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.54
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.53
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2006
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4