Straipsnio objektas – Igno Šeiniaus ankstyvojo kūrybos laikotarpio novelių „Vidūnaktį“, „Ruduo“, „Rimošiaus atostogos“, feljetono „Lietuvis iš Paryžiaus“, pamfleto „Kaip Jackus tapo mokslo vyras“ ir eilėraščių „Melas ir vargas“, „Patrijotams“ autoredakcijos. Išskyrus novelę „Rimošiaus atostogos“, kiti tekstai priklauso ankstyvajam Šeiniaus kūrybos laikotarpiui, kai jis aktyviai dalyvavo steigiant naujus periodinius leidinius, artimai bendravo su jų redaktoriais, polemizavo kalbos norminimo klausimais, ne sykį drausdamas redakcijoms redaguoti jo atsiųstus tekstus. Straipsnio tikslas – atskleisti redagavimų priežastis ir kokybinius tekstų pokyčius. Tiriant ir lyginant paskiras redakcijas prieinama prie išvadų, kad daugiausia dėmesio Šeinius skyrė žodingumui, dialektizmams, ortografijos paprastumui, tačiau beveik nekeisdavo sakinio struktūros ir tik retais atvejais koreguodavo patį kūrinį. Šiuo atžvilgiu daugiausiai redaguotas tik eilėraštis „Melas ir vargas“ ir novelė „Ruduo“.
Darbe remiamasi aprašomuoju ir iš dalies tekstologinės bei lyginamosios analizės metodais.

Raktažodžiai: Ignas Šeinius, proza, poezija, rankraščiai, tekstologija, redagavimas