Straipsnyje, remiantis autoriaus ekspedicijose surinkta medžiaga, visuomeninių organizacijų dokumentais, periodinėje spaudoje skelbtais duomenimis, nagrinėjama, kaip dabartinėje Lietuvoje, paneigiant nusistovėjusią etninės tautos ir etnografinių grupių sampratą, bandoma regioninėse bendruomenėse įžvelgti atskirų etninių tautų egzistavimą. Pripažįstama, kad Lietuvoje, skirtingai negu daugelyje kitų Europos šalių, regioninių tapatumų judėjimas nėra įgavęs kraštutinių formų ir išraiškų. Lietuvoje dažniau eksploatuojamas „žemaičių klausimas“, pasisakoma už jų tapatumo sampratos peržiūrėjimą. Tačiau visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose atlikta gyventojų apklausa rodo, kad absoliuti jų dauguma linkę save suvokti kaip etninius lietuvius (lietuvių tautos atstovus). Akivaizdu, kad regioninio, kaip savito „etninio tapatumo“, konstravimo tendencijos brandina ir galimus pokyčius Lietuvos regioninių bendruomenių istorinėje raidoje.

Numeriai:

2011 - T.57
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.56
Nr.1-4

2009 - T.55
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.54
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.53
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2006
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4