Straipsnyje analizuojamas teologinis-biblinis kūrinio aspektas. Kūno – ne tik kaip biologinės, bet ir sakralų dėmenį turinčios, santykį su kitu kuriančios, biblinės ir teologinės atminties įgyjančios substancijos – problema pasirodė itin paranki ir vaisinga gilinantis į kritikų ne kartą apmąstytą erotiškumo, moteriškumo ir kitų jų semantiniam laukui artimų temų sklaidą „Metūgėse“. Nurodant ir aptariant kūrinio sąsajas su konkrečiais bibliniais tekstais, stebint ir interpretuojant iš teologinio diskurso atėjusių įvaizdžių, krikščioniškos liturgijos elementų ir jos kalbos variacijas, jų sampynas su mitologiniais vaizdiniais, siekiama atskleisti „Metūgėse“ ryškėjančius kuriančios modernios sąmonės santykio su krikščioniška tradicija pavidalus.

Raktažodžiai: modernioji religinė sąmonė, kūniškumas, erotiškumas, transformacija, deformacija, susitikimo tikrovė, „Giesmių giesmė“, motinystė, pagoniškoji pasaulėjauta, krikščioniška tradicija, Dievo vaizdinys