Straipsnyje analizuojama politinių-diplomatinių santykių tarp Lietuvos, Livonijos, Naugardo ir Polocko genezė ir pagrindinės jų raidos kryptys XIII amžiuje. Atskleidžiamas visoms šalims būdingas diplomatinių santykių nepastovumas, aptariami jį lėmę veiksniai, istoriniu makrolygmeniu peržvelgiama jų raida iki XIII a. pabaigos – XIV a. pirmųjų dešimtmečių. Remiantis naujausia literatūra, tikslinamos Naugardo ir Pskovo karių dalyvavimo Saulės mūšyje (1236) priežastys, daroma išvada, kad mūšis – paradigminis politinis įvykis, atskleidęs jo dalyvių sudarytas pačias netikėčiausias karines-politines kombinacijas, siekiant atitinkamų karinių-politinių tikslų kraštuose tarp Nemuno, Dauguvos ir Lovatės upių. Straipsnis parengtas pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo 2006 m. finansuojamą projektą „Politinės, etninės ir konfesinės konfrontacijos XIII–XV a. Lietuvoje“.

Raktažodžiai: Saulės mūšis, Lietuva, Naugardas, Pskovas, Ryga, Kalavijuočių ordinas, Livonijos ordinas, taikos sutartis, lietuvių ekspansija, katalikų tikėjimo plėtojimas, popiežius, Kryžiaus žygis, krikščioniška vokiečių kolonija, lietuvių kariaunos