Šiame K. Jauniaus 100-osioms mirties ir 180-osioms gimimo metinėms skirtame straipsnyje K. Jauniaus veiksmažodžio reikšmės aprašas pateiktas artimiausiame kontekste – tarp A. Baranausko ir J. Jablonskio aprašų. Visi šie autoriai, nepaisydami XIX a. antrojoje pusėje Europoje įsigalėjusio grynojo formų mokslo, palaikė tradiciją tirti kalbos dalių reikšmę, einančią nuo kalbotyros lopšio Aleksandrijoje per pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas iki jų laikų, kada daugiausia domėtasi tik fonetinės raidos dėsniais. A. Baranauskas išryškino tranzityvinių / intranzityvinių veiksmažodžių priešpriešą ir jos ryšį su rūšimi, K. Jaunius su istorinės gramatikos ir tarmių pažinimo įžvalga gilino A. Baranausko rūšies sampratą ir praplėtė priežastinių veiksmažodžių sąvoką, o J. Jablonskis 1922 m. gramatikoje pirmąkart parodė veikslą kaip gramatinę kategoriją.

Raktažodžiai: tranzityvumas, rūšis, sangrąža, veikslas, veiksmo atlikimo būdai, priežastiniai veikiamieji ir neveikiamieji veiksmažodžiai, padaromieji, parūpinamieji, kartiniai ir kartotiniai veiksmažodžiai