Straipsnyje analizuojama gausių kritulių teritorinė sklaida ir pasikartojimo kaita Lietuvoje bei atmosferos cirkuliacija jų metu. Darbe naudojami 1961–2008 m. kasdieninių kritulių matavimų duomenys iš 17 meteorologijos stočių. Metinės gausių kritulių tikimybės apskaičiuotos naudojant tolydųjį bendrąjį ekstremalių dydžių skirstinį, o daugiamečių pokyčių statistinis patikimumas – Mann-Kendallo testą. Atmosferos cirkuliacijos tipai gausių kritulių metu išskirti remiantis P. Hesso ir H. Brezowskio cirkuliacijos formų klasifikacija. Nustatyta, jog gausių kritulių atvejų daugiausiai fiksuojama Žemaičių aukštumoje bei Pajūrio žemumoje. Čia didžiausios ir vidutinių metinių vienos bei trijų parų maksimumų reikšmės. Vakarų Lietuvoje gausūs krituliai dažniausiai pasitaiko antroje vasaros pusėje bei rudenį, tuo tarpu likusioje šalies dalyje jie dažniausi vasaros mėnesiais. Išryškėjo teigiamos visų analizuojamų rodiklių daugiametės kaitos tendencijos. Aštuntojo dešimtmečio vidurys – devintojo pabaiga visoje Lietuvoje išsiskyrė dideliu gausių kritulių atvejų skaičiumi. Dažniausiai jie iškrenta vyraujant zoninei cirkuliacijos formai, o virš Lietuvos užslinkus centrinei ciklono daliai yra didelė tikimybė, jog gausūs krituliai apims visą šalies teritoriją.

Raktažodžiai: gausūs krituliai, kritulių tikimybė, atmosferos cirkuliacija