Tiriant nuotėkį dažnai susiduriama su duomenų trūkumu. Vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų yra matematinių vandens balanso modelių taikymas. Konkrečiam baseinui tinkamiausių modelių parametrų paieška dažnai yra sudėtingas ir daug laiko užimantis procesas. Šiame darbe taikant Monte Karlo optimizavimo metodą buvo analizuotas sniego moduliu papildyto Thornthwaite-Mather vandens balanso modelio rezultatų jautrumas parametrų vertėms. Jautriausiai modelio rezultatai reaguoja į maksimalios dirvos drėgmės talpos ir rezervuaro koeficiento verčių pokyčius. Monte Karlo metodu galima pakankamai tiksliai nustatyti tinkamiausias šių dviejų parametrų vertes. Modeliu apskaičiuotas nuotėkis yra artimiausias realiam, kai maksimali dirvos drėgmės talpa lygi 30 mm, o rezervuaro koeficientas 0,21.

Modelio rezultatai mažiau jautrūs sniego modulio parametrams, todėl modelio optimizavimo metu nustatyti sniego modulio parametrų verčių intervalai, kada gaunami geriausi modelio rezultatai. Sniego modulio parametrų verčių neapibrėžtumas beveik nepaveikia modeliu apskaičiuoto metinio nuotėkio tūrio, tačiau išryškėja sezoninėje nuotėkio kaitoje.

Raktažodžiai: nuotėkis, Thornthwaite-Mather modelis, vandens balansas, optimizavimas Monte Karlo metodu, jautrumo tyrimas