Šiame straipsnyje pateikiamos kritulių ekstremalumo kaitos Lietuvoje prognozės. Darbe analizuojamos metinio bei sezoninio kritulių kiekio, taip pat gausių vienos ir trijų dienų kritulių pasikartojimo tendencijos. Prognozės sudarytos remiantis regioninio CCLM modelio išvesties duomenimis. Darbe buvo naudojami modeliavimo rezultatai, kurie gauti dviejų šiltnamio dujų emisijų scenarijų A1B ir B1 pagrindu. Analizei naudoti kasdienio kritulių kiekio 1971–2000 m. matavimų duomenys iš 18 meteorologijos stočių ir kiekvienos dienos kritulių kiekio prognozės šiems taškams iki 2100 metų.

Nustatyta, jog kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Ypač padaugės kritulių vakarinėje šalies dalyje. Gausių kritulių atvejų skaičius taip pat labiausiai išaugs pajūryje bei Žemaičių aukštumoje. Apskaičiuota, jog labiausiai tokių atvejų padaugės pirmojoje XXI a. dalyje, o vėliau jų pasikartojimas kis ne taip sparčiai. Pagal A1B scenarijų, didžiojoje šalies dalyje gausūs krituliai kartosis daug dažniau nei pagal B1. Metinių vienos ir trijų dienų kritulių kiekio maksimumų tikimybė kis nedaug, tik Vakarų Lietuvoje jų reikšmės išaugs pagal A1B ir sumažės pagal B1 scenarijų.

Raktažodžiai: gausūs krituliai, kritulių tikimybė, regioninis modeliavimas, CCLM modelis