Geografija / Geography
 ISSN 1392-1096 |
2011 m. Nr. 1 Baltijos jūros vakarinės dalies sūkurių dinamika ir jų klasifikacija
Serovaitė M., Pupienis D. Baltijos jūros vakarinės dalies sūkurių dinamika ir jų klasifikacija. Geografija. 2011. T. 47(1). ISSN 1392–1096.
Baltijos jūroje vertikalus maišymasis atlieka svarbų vaidmenį jūrinės ekosistemos dinamikoje. Intensyviausia vertikali turbulentinė maisto medžiagų pernaša į viršutinius sluoksnius vyksta žiemą, kai haloklina yra suardoma. Stagnacijos periodais Baltijoje vertikali vandens masės dinamika yra veikiama įvairių mechanizmų: paviršinių srovių, vidinių bangų, priekrantės vandens turbulencinio ir konvekcinio maišymosi bei sūkurių. Straipsnio tikslas – ištirti Baltijos jūros vakarinės dalies sūkurių dinamiką ir atlikti jų klasifikaciją. Straipsnyje analizuojami natūriniai temperatūros ir druskingumo duomenys iš penkių vakarinėje Baltijos jūros dalyje veikiančių matavimo stočių bei palydoviniai jūros vandens paviršiaus duomenys. Baltijos jūros vakarinėje dalyje iš visų aptiktų sūkurinių darinių vadinamieji užslėptieji sūkuriai sudarė vidutiniškai 30 % visų užfiksuotų sūkurių, todėl norint identifikuoti tokius darinius, tikslinga naudoti temperatūros ir druskingumo matavimų duomenis iš visų galimų šaltinių. Išanalizavus visus identifikuotus sūkurius galima teigti, kad Baltijos jūros vakarinėje dalyje vyrauja daugiausiai cikloniniai (64 % visų atvejų) vidutiniškai 18 km skersmens sūkuriai, kurių vidutinė gyvavimo trukmė siekia 72 val. Sūkuriniai dariniai, kurių temperatūros pokytis didesnis kaip 4,0 °C, turi vienareikšmiai ciklonišką sukimosi pobūdį ir dažniausiai pasitaiko spalį–gegužę, todėl atsiradus tokio dydžio temperatūros pokyčiams vandens sąmaiša būna intensyvi. Raktažodžiai: Baltijos jūra, vandens temperatūra, druskingumas, sūkurys |