Šiame straipsnyje analizuojamas sniego dangos rodiklių pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje 1961–2010 m., nagrinėjamos jų kaitos tendencijos, ryšys su kitais meteorologiniais parametrais bei stambaus masto atmosferos cirkuliacija virš Šiaurės Atlanto. Darbe buvo naudojami 18-os Lietuvos meteorologijos stočių duomenys. Nustatyta, jog sniego dangos rodiklių erdvinis pasiskirstymas glaudžiai siejasi su oro temperatūra ir pasižymi gana stipriu meridianiškumu, kurį deformuoja aukštumos. Didžiausios sniego dangos rodiklių reikšmės užfiksuotos Rytų Lietuvoje bei Žemaičių aukštumoje. Beveik visoje Lietuvos teritorijoje analizuojamu laikotarpiu sniego dangos rodiklių reikšmės mažėjo.
Tarp AO ir NAO indeksų reikšmių bei sniego dangos rodiklių egzistuoja stipri atvirkštinė priklausomybė. Esant aukštesnei teigiamai osciliacijos indeksų reikšmei, fiksuojamas mažesnis dienų su sniego danga skaičius bei maksimalus sniego dangos storis. Apskaičiuota, jog, esant neigiamiems AO ir NAO indeksų dydžiams, susidaro mažesni dienų su sniego danga skaičiaus teritoriniai skirtumai, tuo tarpu esant aukštiems teigiamiems indeksų dydžiams, vidutinė amplitudė išauga.

Raktažodžiai: dienų su sniego danga skaičius, maksimalus sniego storis, Arkties osciliacija, Šiaurės Atlanto osciliacija