Geografija / Geography
 ISSN 1392-1096 |
2011 m. Nr. 1 Kraštovaizdžio poliarizacijos metodologinės problemos
Vinclovaitė G., Veteikis D. Kraštovaizdžio poliarizacijos metodologinės problemos.
Geografija. 2011. T. 47(1). ISSN 1392–1096. Nors terminas kraštovaizdžio poliarizacija vartoti pradėtas tik XX a. antrojoje pusėje, jo samprata palaipsniui kinta, nuo tradicinės, poliarizuoto kraštovaizdžio, kaip teritorijų planavimo padarinio, iki dabartinės – kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnio, kaip natūralių ir antropogeninių naudmenų plotų santykio, sąvokos. Vis labiau besigilinant į Lietuvoje atliktus kraštovaizdžio poliarizacijos tyrimus, išryškėja nemažai metodologinių problemų. Todėl šio straipsnio tikslas – nustatyti ir išanalizuoti šias problemas bei pateikti, kiek tai įmanoma, jų sprendimo būdus. Paaiškėjo, kad dažniausios problemos yra šios: vieningo skaičiavimo metodo nebuvimas, tinkamiausių teritorinių vienetų ir mastelio šiems tyrimams parinkimas, vartojamų terminų netinkamumas. Bene didžiausia ir sunkiausiai išsprendžiama problema tiek kraštovaizdžio poliarizacijos, tiek apskritai kraštovaizdžio tyrimuose yra kraštovaizdžio natūralumo / dirbtinumo nustatymas, kuris iki šiol atliekamas ekspertiniu būdu. Raktažodžiai: kraštovaizdžio poliarizacija, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis, dangos natūralumo indeksas, antropogenizuotas (antropogeninis) kraštovaizdis |