Straipsnyje, atsižvelgiant į ligšiolinį lietuviškosios istoriografijos kontekstą, siekiama aktualizuoti rusų mažumos Lietuvoje 1918–1940 m. socialinės raidos problematiką. Pastarasis siekis paremtas prielaida, jog daugumoje po 1990 metų pasirodžiusių publikacijų apsiribojama rusų elito sluoksnio (inteligentijos) vaidmens aptariamo laikotarpio Lietuvos visuomenėje išryškinimu. Šiame tyrime rusų mažuma pirmiausiai objektyvizuojama kaip įvairių socialinių segmentų konstruktas. Kita vertus, taip pat nagrinėjami veiksniai, lėmę rusų kaip įvairių socialinių grupių visumos integraciją į Lietuvos visuomenės kontekstą. Minėtų veiksnių analizės duomenys leidžia autoriui formuluoti prielaidą, kad rusų visuomeninės padėties ir socialinio statuso pokyčiai po Pirmojo pasaulinio karo buvo radikalesni negu kitų valstybės etninių grupių. Pažymėtina, kad rusų socialinės integracijos Lietuvos visuomenės kontekste sėkmė tyrime vertinama profesinio pasirengimo, išsilavinimo, raštingumo ir materialinės gerovės kriterijais.

Raktažodžiai: socialinė integracija, statusas, segmentai