2007 m. vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamą projektą „Lietuvos keturiasdešimtmečių socialinis portretas: karjera, migracija, tapatumas. 1983–1993 metų tęstinio tyrimo naujas etapas“ vienas uždavinių buvo išsiaškinti tęstinių (longitudinių) tyrimų vykdymo tikslingumą, kaštus, tyrimo kokybės užtikrinimo galimybes, naujus iššūkius tokių tyrimų organizavimui. Todėl bandomojo tyrimo tikslais iš 1983–1993 metų „Nacionalinio longitudinio darbo jėgos rinkos tyrimo“ respondentų, kuriais buvo jaunimas, gimęs 1965–1968 metais, šiuo metu – tai Lietuvos keturiasdešimtmečių karta, kuri pirmą kartą (1983 m.) buvo apklausta baigiamosiose vidurinio išsimokslinimo klasėse, kai apklausiamiesiems buvo 17–18 metų, apimant skirtingas švietimo institucijas, 2007 m. buvo atrinkti ir apklausti 126 respondentai. Pakartotinai tie patys respondentai tirti 1989–1990 m. fiksuojant jų profesijos ir išsimokslinimo lygį, kai apklausiamiesiems buvo 23–25 metai, ir trečią kartą jie apklausti 1993 m. susitelkiant ties įsitvirtinimu darbo rinkoje bei šeimos kūrimu.

Nedidelė atrankos imtis leidžia pažvelgti į šio tyrimo metu gautus duomenis ir skirtingų laikotarpių tyrimų duomenis tik nusakant tikėtinas tendencijas bei formuluojant negalutines išvadas, tačiau leidžia įvertinti ir pažinti naujus iššūkius tokių tyrimų organizavimui.

Raktažodžiai: sociologinių tyrimų metodai, tęstinis (longitudinis) tyrimas, kartos tyrimai