Straipsnyje imamasi K. Marxo ir F. Engelso bei J. Baudrillard’o įžvalgų apie kapitalizmo plėtros mastus lyginamosios analizės. Keliamas klausimas, kuo skiriasi internacionalumas ir transnacionalumas. Aptariamas industrinio internacionalinio ir postindustrinio transnacionalinio kapitalizmo fazių santykis politiniu aspektu. Teigiama, kad K. Marxo ir F. Engelso pabrėžiama industrinės gamybos tiesioginė priklausomybė nuo empirinio objekto bei pastarosios nyksmas postrindustrinės gamybos sąlygomis, kurios pagrindą, remiantis J. Baudrillard’u, sudaro reprodukavimas, tampa iš esmės lemtingas šiuolaikinei kultūrinei ir politinei situacijai. Svarstomos nūdienės kultūrinės homogenizacijos bei kapitalistinės pasaulinės monokultūros ir jai būdingų globalumo matmenų galimybės sąlygos. Nors kultūrinės homogenizacijos ir tam tikrų kapitalistinės monokultūros radimosi tendencijų įžvelgia dar K. Marxas ir F. Engelsas, o J. Baudrillard’as bet kokius nacionalinius skirtumus redukuoja į viską apimantį šiuolaikinį transnacionalumą, straipsnio autorės manymu, pastarojo mąstytojo atliekamas teorinės redukcijos judesys neleidžia pastebėti lokalioms kultūroms ir vietinei politikai būdingų savitų bruožų, jų įsiterpimo vienos į kitą ir sudėtingos tarpusavio sąveikos. Straipsnio pabaigoje prieinama prie išvados, kad, nepaisant vis didėjančios naujųjų medijų įtakos ir vis augančių jų plėtros mastų, išlieka tradicinės lokalios nacionalinės kultūros ir vietinė politika bei jų skirtumai.

Raktažodžiai: Europa, internacionalumas, naujosios medijos, (post)industrinis kapitalizmas, transnacionalumas