Tyrime analizuota Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų psichologinių darbo sąlygų raiška, susijusi su dėstytojų požiūriu į priklausymą akademinei bendruomenei. Konstruojant tyrimo instrumentą remtasi kitų mokslininkų atliktais tyrimais (Jackson 2002; Nir, Zilberstein-Levy 2006). Sudaryta 11 teiginių skalė leidžia atskleisti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų požiūrį į organizacijos svarbą, darbuotojų tarpasmeninius santykius ir pedagoginės-mokslinės veiklos galimybes. Atsitiktinę tyrimo dalyvių imtį sudarė 447 dėstytojai, parinkti iš aštuonių Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: pirmoji grupė – dėstytojai, pradėję savo pedagoginę-mokslinę karjerą po 1991-ųjų metų, ir antroji – dėstytojai, pradėję savo pedagoginę-mokslinę karjerą iki 1991-ųjų metų.

Tyrimo dalyvių požiūris, interpretuotas naudojant duomenų standartizavimą, faktorinę analizę ir neparametrinę statistiką, leidžia teigti, jog Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai pozityviai vertina savo priklausymą aukštajai universitetinei mokyklai, pedagoginės-mokslinės veiklos galimybes ir darbuotojų tarpasmeninius santykius. Analizuojant tyrimo duomenis išskirti emocinio pozityvumo, veiklos galimybių ir emocinio saugumo faktoriai. Nustatyta, kad Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų dėstytojų emocinio pozityvumo (didžiavimosi organizacija) faktoriaus raiška yra susijusi su aukštojo mokslo kaita ir dėstytojo pedagoginio-mokslinio darbo stažu. Veiklos galimybių faktoriaus raišką sąlygoja dėstytojo atstovaujama mokslo sritis, o emocinio saugumo raišką – aukštojo mokslo kaita, dėstytojo pedagoginio-mokslinio darbo stažas ir atstovaujama mokslo sritis.

Tai pirmoji Lietuvoje publikacija, analizuojanti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų dėstytojų psichosocialinių akademinio darbo sąlygų vertinimą bei padedanti geriau suprasti socialinius procesus, vykstančius Lietuvos aukštajame moksle.

Raktažodžiai: universitetas, akademinis identitetas, psichosocialinės darbo sąlygos