Straipsnyje apžvelgiama – bene pirmą kartą Lietuvos viešosios nuomonės apklausų istorijoje – pastarųjų dvidešimties metų retrospektyva tiriant visuomenės nuomonę dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE). Šis socialiniu, ekologiniu ir ekonominiu požiūriu kontroversiškas atvejis yra sulaukęs daugybės studijų ir interpretacijų, tačiau tarp bandymų pažvelgti į Lietuvos visuomenės nuostatas jos tautinio ir demokratiško pabudimo laikotarpiu bei palyginti jų kaitą su vėlesniais laikotarpiais – bene pirmasis toks Lietuvos sociologų darbas. Tarp veiksnių ir motyvų, sąlygojančių visuomenės „branduolinių nuostatų“ formavimąsi bei raišką, be abejo, paminėtina baimė ir neapibrėžtumas, visų pirma siejamas su Černobylio AE katastrofa. Tačiau kitas svarbus veiksnys, struktūruojantis Lietuvos visuomenės nuostatas 1988–1989 m., – ganėtinai subalansuotas, moderniajam visuomenės būviui būdingas kaštų–naudos pasvėrimas, išlaikant IAE funkcionavimą kuo ilgiau ir investuojant į jos saugų funkcionavimą „pakankamai“ lėšų ir mokslinės-technologinės išminties. Šis kaštų–naudos pasvėrimas atsispindi ir pačioje pirmojoje, 1989 m. atliktoje, apklausoje. Jis atsispindi su Lietuvos stojimu į Europos Sąjungą (ES) susijusiose sociologinėse studijose, projekto RINOVA (kurį atliko šio straipsnio autoriai, o finansavo Valstybinis mokslo ir studijų fondas) 2008 m. vasarą atliktoje sociologinėje apklausoje ir Lietuvos visuomenės referendumo dėl IAE darbo pratęsimo rezultatuose 2008 m. spalį. Taigi šiame straipsnyje nagrinėjami minėtų sociologinių tyrimų rezultatai, aptariami Lietuvos visuomenės nuostatų dėl IAE raiškos bruožai, galimos priežastys, motyvai. Išvadose, gal kiek preliminariai, formuluojamas teiginys, jog „dvigubos rizikos“ visuomenės būvis, apie kurį rašyta dar prieš dešimtmetį (Rinkevičius 1998, 2000), yra makrosociologinis kontekstas, formuojantis Lietuvos visuomenės nuostatas ir dėl Ignalinos AE.

Raktažodžiai: Ignalinos AE, sociologiniai tyrimai, Lietuvos visuomenės nuomonė, dvigubos rizikos visuomenė, Europos integracija