Straipsnyje apibrėžiamos socialinės-praktinės prielaidos (mokslo ir technologijos raida, aplinkos pertvarkymas, globalizacija ir kt.), lėmusios naujų moralinių problemų iškilimą visuomenės gyvenime pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje ir Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvių pokyčių sąlygomis į viešąjį diskursą moralės klausimais įsitraukė nauji socialiniai sluoksniai, aktyviai ginantys savo teises, gyvenamąją aplinką, sveikatą, orumą ir pan. Ryšium su tuo etikoje imta ieškoti tam tikro lygmens bendrų principų, kurie būtų priimtini skirtingų interesų ir pasaulėžiūrinių įsitikinimų žmonėms. Kartu moralinio elgesio motyvacija įgijo neįprastų bruožų: joje žymią vietą užėmė dalykinės, ypač mokslinės, žinios, laiduojančios pageidaujamą praktinį tam tikros sferos rezultatą. Normatyvinio diskurso adaptacija konkrečioms moralinio konflikto situacijoms spręsti transformavo tradicinę etikos sistemą ir atvėrė jai veiksmingesnio poveikio civilizacijos raidai perspektyvą.

Raktažodžiai: moralinės kolizijos, profesinė etika, korporacinė etika, diskursas, taikomoji etika