Šio straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos visuomenės požiūrius į ekologines bei technologines grėsmes, ypač branduolinės energetikos, klimato kaitos ir genetiškai modifikuotų organizmų srityse, ir išanalizuoti rizikos suvokimą lemiančius socialinius-demografinius bei pasaulėžiūrinius veiksnius. Straipsnyje analizuojami reprezentatyvių Lietuvos gyventojų nuomonės apklausų, atliktų 2008 m. ir 2009 m. pagal RINOVA* projektą, rezultatai. Tyrimo rezultatai pateikiami pagal keturis pagrindinius analitinius pjūvius: socialinių ir aplinkosauginių problemų vertinimą, požiūrį į branduolinę energetiką (požiūrį į Ignalinos atominę elektrinę, naujos atominės elektrinės statybą ir su tuo susijusius procesus; žiniasklaidoje ir mokslininkų pateikiamos informacijos vertinimas), požiūrį į klimato kaitą (galimų priežasčių įvardijimas, teigiamų ir neigiamų klimato kaitos pasekmių suvokimas, asmeninės atsakomybės ir iniciatyvos suvokimas, institucinės atsakomybės įvardijimas), požiūrį į genetiškai modifikuotus organizmus (GMO grėsmės suvokimas bei gyventojų požiūris į GMO plėtotę). Pagal Becko (1992) globalios rizikos visuomenės teoriją, šiuolaikinėse visuomenėse pagrindine socialinio susirūpinimo sritimi tampa ekologinės grėsmės, tačiau, kaip rodo empirinio tyrimo duomenys, Lietuvoje vyrauja ekonominės ir socialinės gerovės prioritetai. Lietuvos visuomenėje vietinėms problemoms (pvz., „karui keliuose“) teikiama didesnė reikšmė nei globalioms (klimato kaitai ar tarptautiniam terorizmui).

Raktažodžiai: rizikos suvokimas visuomenėje, aplinkosaugos ir socialinės problemos, klimato kaita, atominė energetika, genetiškai modifikuoti organizmai