Socialinio konflikto paradigmos požiūriu konfliktas žymi suvoktą interesų nesutapimą. Straipsnyje, remiantis empirinio reprezentatyvaus tyrimo rezultatais, analizuojama socialinių darbuotojų elgsena sprendžiant profesinius konfliktus. Klausimynas socialiniams darbuotojams parengtas pagal Thomas ir Kilmann (1974) penkių konflikto valdymo strategijų modelį. Socialinių darbuotojų elgsenos modeliai, sprendžiant profesinius konfliktus, buvo identifikuoti klasterinės analizės metodu. Skirtingi elgsenos modeliai apibrėžiami pagal tai, su kuo konfliktuoja socialiniai darbuotojai, taip pat kiek intensyvi yra kiekvienos konflikto valdymo strategijos raiška. Apklausos duomenų analizė rodo, kad socialiniai darbuotojai konfliktuose su vadovu realizuoja lygiavertiškumo, racionalumo ir atsitraukimo elgsenos modelius; konfliktuose su kolegomis – dalyvavimo ir atvirumo, dalyvavimo vengiant įtampos, mažo konstruktyvumo ir oponavimo elgsenos modelius, o konfliktuose su klientu – profesionalaus įsitraukimo, profesinio atstumo išlaikymo bei profesinio tapatumo stokos elgsenos modelius. Šie elgsenos modeliai nepriklauso nuo socialinių darbuotojų užimamos pozicijos darbe ir jų išsilavinimo. Apibendrinant teigiama, kad sprendžiant konfliktus organizacijoje būtina išorinė metodologiškai pagrįsta profesionali pagalba. Vienas iš tokių pagalbos metodų, skatinančių konfliktų reflektavimą sudėtingomis socialinio darbo aplinkybėmis, yra supervizija.

Raktažodžiai: socialinis darbas, konfliktų sprendimo strategijos, elgsenos modeliai, supervizija