Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių grįžtamosios emigracijos prielaidos ir socialinis kontekstas. Sociologinių migracijos teorijų ir teorinių grįžtamosios migracijos modelių analizės pagrindu išskirtos pagrindinės tyrimo indikatorių grupės: migraciniai motyvai, socialinis statusas, socialinė tinklaveika ir grįžimo į tėvynę nuostatos. Lietuvių emigrantų grįžimo prielaidoms ir socialiniam kontekstui atskleisti 2010 m. kovo–balandžio mėnesiais pusiau struktūrizuotu interviu apklausta 20 užsienyje gyvenančių lietuvių. Gauti duomenys išanalizuoti turinio analizės metodu.
Nustatyta, kad stipresnį poveikį, tiek priimant sprendimą išvykti iš Lietuvos, tiek atidedant šį sprendimą, turi tie patys traukos veiksniai – palankesnės sąlygos užsienyje. Nors migracinis statusas didina socialinio statuso vertę ir praplečia savirealizacijos galimybes tiek tikslo, tiek kilmės šalyje, apklaustų lietuvių emigrantų grįžimo į tėvynę prielaidos yra daugiau sąlyginės, sugrįžimo prioritetas teikiamas tik socialiniams tinklams Lietuvoje, atidėliojamas sprendimas grįžti į tėvynę argumentuojamas nepasitikėjimu valstybe, susigrąžinimo motyvo nebuvimu, taip pat nepalankiomis prognozėmis pageidaujamiems, grįžimą galintiems nulemti pokyčiams – visapusiškos ir stabilios gerovės užtikrinimu Lietuvoje.

Raktažodžiai: emigracija, grįžtamoji emigracija, migracinės nuostatos, socialiniai tinklai