Straipsnyje keliamas klausimas, ar globalios migracijos sąlygotus procesus Lietuvoje tikslinga nagrinėti naujo socialinio reiškinio, apibrėžiamo kaip prekariatas, aspektu? Remiantis ankstesnėmis publikacijomis ir reprezentatyviu Lietuvos gyventojų tyrimu parodoma, jog migraciją patiriantys asmenys yra socialinė grupė, turinti šiam reiškiniui būdingų bruožų. Jo esminė charakteristika – nesaugumas – laikomas pagrindine empirinių duomenų organizavimo kategorija. Nesaugumą siūloma analizuoti skiriant tris raiškos lygmenis – nesaugumą „stūmos“ priežasčių, socialinių reikšmių kilmės šalyje ir problemų, kylančių migracijos tikslo šalyje, požiūriais. Vadovaujantis migracijos pokyčių tyrimams pritaikytu R. Hillo modeliu ir integruojant A. H. Richmondo, J. Trosto, R. S. Parrenas, V. L. Bengtsono, R. Milardo ir B. Wellmano teorines koncepcijas atlikta migraciją patiriančių žmonių nesaugumo įveikos resursų ir repertuarų sociologinė analizė.

Numeriai:

2017 - T.28
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2016 - T.27
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2015 - T.26
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2014 - T.25
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2013 - T.24
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2012 - T.23
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2011 - T.22
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.21
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2009 - T.20
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2008 - T.19
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2006
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4