Filosofija. Sociologija / Philosophy. Sociology
 ISSN 0235-7186 ISSN 2424-4546 (online) |
2016 m. Nr. 2 Judėjimo negalią turintis paauglys šeimos socialiniame lauke
Remiantis prancūzų sociologo Pierre Bourdieu sociologine teorija, laukas ir habitus sąvokomis, straipsnyje sociologiniu požiūriu analizuojama judėjimo negalios paliesta paauglystė, paauglio habitus formavimasis šeimos socialiniame lauke.
Judėjimo negalios apsunkintas kūnas ne tik riboja judėjimo negalią turinčių paauglių fizinę laisvę, bet ir turi reikšmingos įtakos paauglio socializacijos procesui šeimoje bei šeimos narių tarpusavio santykiams. Judėjimo negalią turintys paaugliai dažnai dėl savo negalios ribojamų fizinių galimybių laikomi silpnesniais. Jais stengiasi pasirūpinti tėvai, globėjai ar kiti sveiki šeimos nariai. Negalią turintys paaugliai dažniau nei suaugusieji yra veikiami aktyvios neigimo psichologijos, kai akcentuojama, kad jis negali, nemoka, nesugeba. Tai lemia jo savistigmatizaciją, trukdančią atskleisti, įvertinti bei realizuoti savo turimas realias galimybes. Paauglio negalia kelia daugybę iššūkių visai šeimai. Ji paveikia ne tik šeimos sistemos schemą, bet tėvo ir motinos kaip poros egzistenciją. Užmirštami bendri poros ir asmeniniai siekiai, koncentruojamasi tik į vaiko negalią, globos ir pagalbos teikimą jam. Paauglio negalia turi įtakos ne tik jo, bet ir šeimoje augančių sveikų vaikų socializacijos procesui. Kai tėvai, giminaičiai daugiau dėmesio skiria negalią turinčiam paaugliui, kiti (sveiki) vaikai dažniau jaučiasi atstumti, mažiau mylimi. Patirtas judėjimo neįgalumas itin paveikia paauglio socializaciją. Jei socializacijos pradžioje įgimtas neįgalumas vaiko suvokiamas kaip savaime suprantamas, tai vėliau, išėjus už šeimos lauko ribų, susiduriama su neįgalumo stigmatizacija, ir trauma ar liga drastiškai nutraukia socializacijos procesą. Ypač skausmingas pokytis, nubraukiantis besikaupiančią gyvenimišką patirtį, įvyksta patyrus negalią paauglystėje, kai skyla habitus. Raktažodžiai: kapitalas, laukas ir habitus, negalia, paauglystė, socializacija |
Numeriai:
2017 - T.28 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2016 - T.27 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2015 - T.26 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2014 - T.25 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2013 - T.24 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2012 - T.23 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2011 - T.22 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.21 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2009 - T.20 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2008 - T.19 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2006 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |