Paskutiniame XX a. dešimtmetyje Lietuvoje vyko ryški kultūrinių lyčių santykių modelių kaita. Ji akivaizdi tiek vertybinėse orientacijose, tiek faktiniame šeimos ir santuokos formavime. Žiniasklaidos priklausomybės teorija teigia, jog žiniasklaidos pranešimų poveikis sustiprėja socialinių transformacijų metu.
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti 1990–2000 m. Lietuvos moterims skirtą spaudą, nustatyti jos raidos ypatumus bei seksualinius ir institucinius lyčių santykių aptarties būdus. Straipsnis paremtas kokybine ir kiekybine metodologija atlikto žiniasklaidos tyrimo rezultatais.
Teigiama, kad moterims skirta žiniasklaida, vaizduodama lyčių santykius pastarąjį dešimtmetį, išgyveno tris raidos etapus: tradicijos tęstinumo, imitacinį ir stabilizacijos. Vertybiniai principai, pagal kuriuos žiniasklaidoje kuriami lyčių santykiai, įvairėja. Greta individualistinių tradicinių ar liberalių modelių egzistuoja ir solidarumo etika paremti moterų ir vyrų ryšiai.

Raktažodžiai: lyčių santykiai, žiniasklaida, seksualumas, santuoka, kokybiniai ir kiekybiniai metodai