Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Filosofija. Sociologija / Philosophy. Sociology

ISSN 0235-7186
ISSN 2424-4546 (online)

2007 m. Nr. 1

Romano Ingardeno problema ir „mirties“ klausimas mene
Tomas KAČERAUSKAS

Straipsnyje Romano Ingardeno literatūros kūrinio estetikos kontekste analizuojamas autoriaus ir herojaus santykis. Parodoma, kad Ingardeno literatūros kūrinio pažintinio skepticizmo problema iškyla kaip epistemologinių recidyvų ir fenomenologinių nuostatų prieštara. Meno kūrinio antinomija seka iš įtampos tarp pažintinių siekių ir laikiškų egzistencinių išgyvenimų. Šie skirtingi meno kūrinio sluoksniai apibūdina jį kaip polifoninę hermeneutinę, etinę, estetinę ir egzistencinę visumą. Nagrinėjant meno kūrinį šiais aspektais, keliamas autoriaus bei herojaus santykio klausimas, plėtotas Bachtino. Iškeliama tezė, kad sukurtas meno kūrinys reikalauja autoriaus „mirties“, t. y. jo nusišalinimo nuo tolesnio kūrinio „gyvenimo“. Kita vertus, pati kūryba (sukurti herojai) reikalauja autorių nuolat atsinaujinti. Hermeneutinis supratimo aktas straipsnyje nagrinėjamas analogiškai kūrybiniam, o skaitytojas prilyginamas kūrėjui: meno kūrinio supratimas skleidžiasi kaip estetinių ir etinių nuostatų polifonija ir suponuoja egzistencinę kūrybą. Analizuojant meniškai vaizduojamą mirtį teigiama, kad mirtis turi pozityvų tikrovės statusą, nes išplečia mūsų kultūros kaip egzistencinės kūrybos horizontą. Nagrinėjamas hermeneutinio pasyvumo ir aktyvumo santykis. Teigiama, kad pasyvumas suprantant meno kūrinį reikalauja aktyvumo kuriant egzistencinį projektą ir, atvirkščiai, kūrybinis aktyvumas reikalauja gyvenimo supratimo. Taip autorius ir herojus drauge dalyvauja egzistencinėje sankūryboje, kuri sudaro kultūros turinį. Straipsnyje siūloma remiantis šia egzistencine fenomenologija įveikti Ingardeno antinomiją. Pasak straipsnio autoriaus, egzistencinė-fenomenologinė prieiga taikytina įvairių kultūros kūrinių interpretacijoje: atmetama Ingardeno mokslo ir meno kūrinių demarkacija. Teigiama, kad įvairaus žanro kūriniai suprastini egzistencinės kūrybos, apimančios etinius bei estetinius aspektus, polifonijos kontekste. Straipsnyje iškeliamas naujas demarkacijos tarp mokslo (filosofijos) ir meno kūrinių kriterijus – tiesioginės autoriaus ištaros: mokslo (filosofijos) kūrinys suponuoja autoriaus poziciją, meno kūrinys, atvirkščiai, paslepia, „numarina“ autorių. Teigiama, kad autoriaus tiesioginė saviraiška kenkia kūrinio meniškumui.

Raktažodžiai: literatūros kūrinys, mirtis, autorius, egzistencinė kūryba, hermeneutika

Numeriai:

2017 - T.28
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2016 - T.27
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2015 - T.26
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2014 - T.25
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2013 - T.24
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2012 - T.23
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2011 - T.22
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.21
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2009 - T.20
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2008 - T.19
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2006
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4