Straipsnyje aptariamas Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio vaizduojamojo meno sociologijos ir amerikiečių sociologo Talcotto Parsonso struktūrinio funkcionalizmo santykis. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimų metodologija kuriama remiantis ne tik Parsonso, bet ir kitų autorių idėjomis, siekiama atsakyti į klausimą, kiek Kavoliui pavyko sukurti metodologiniu požiūriu koherentišką parsonsoniško tipo struktūrinę-funkcinę vaizduojamojo meno sociologiją. Tam tikslui aptariami pagrindiniai abiejų mokslininkų požiūrio į metodą, socialines meno funkcijas ir struktūrines socialinės tikrovės ypatybes skirtumai. Argumentuojama, kad Kavoliui nepavyko sukurti iki galo koherentiškos parsonsoniško tipo meno sociologijos. Kavolio ir Parsonso požiūriai nesuderinami dviem atvejais. Pirma, abu autoriai skirtingai apibrėžia socialinių meno funkcijų pobūdį. Jei Parsonsui menas atlieka akivaizdžias (įsisąmonintas ir laukiamas), tai Kavoliui – latentiškas (neįsisąmonintas ir nelaukiamas) funkcijas. Antra, abu mokslininkai, apibrėždami kultūrinį socialinės tikrovės aspektą, nevienodai interpretuoja amerikiečių antropologės Florence Kluckhohn vertybinių orientacijų teoriją.

Raktažodžiai: meno sociologija, struktūrinis funkcionalizmas, funkcinis aiškinimas, socialinės meno funkcijos, kultūriniai meno determinantai