Planuojama, kad 2010 m. vėjo elektrinių parkų bendra įrengtoji galia Lietuvoje pasieks 200 MW. Didžiausią dalį vėjo elektrinių parkų numatoma įrengti Lietuvos pajūryje, kur vėjo ištekliai yra didžiausi. Iki šiol vėjo energijos ištekliai Lietuvoje buvo vertinami pagal atliktus pavienius vėjo greičio matavimus bei meteorologijos stočių duomenis. Lietuvoje sparčiai populiarėjant vėjo energetikai, reikalingi sistemingi fundamentiniai vėjo energijos išteklių kaitos tyrimai, ypač pajūrio regione, kur numatyta įrengti daugiausia vėjo elektrinių parkų. Šiame darbe atlikta vėjo greičio ir krypties matavimo 2001–2002 m. duomenų Giruliuose, prie Kretingos, Vilkyčių ir Tauragės statistinė analizė, išanalizuoti šių parametrų kitimo dėsningumai bei nustatytas vėjo greičio pasiskirstymas Lietuvos pajūrio regione. Nustatyta, kad įvairiose Lietuvos pajūrio regiono vietovėse vėjo jėgainių vėjaračio aukštyje vėjingumo sąlygos yra panašios, o vėjo parametrų kitimo dėsningumus labiausiai lemia atstumas nuo jūros ir pajūrio topografija. Dėl pakrantės topografijos poveikio vidutinis nuo jūros pučiančio vėjo greitis 100 m aukštyje 20 km atstumu nuo pakrantės sumažėja apie 22 %, lyginant su vėjo greičiu ties jūros pakrante.

Raktažodžiai: atsinaujinantieji energijos ištekliai, vėjo energija, vėjo jėgainės