Šiame straipsnyje pateikti temperatūros kitimo panaudoto RBMK-1500 branduolinio kuro konceptualiame kapinyne, įrengtame kristalinėse uolienose (remiantis švedų siūloma koncepcija), modeliavimo rezultatai. Nestacionarus skaitinis temperatūros pasiskirstymo modeliavimas panaudoto branduolinio kuro tunelyje buvo atliekamas naudojant FLUENT 6.1 kompiuterinę programą. Modeliavimas atliktas esant vienodam atstumui tarp kanistrų, tačiau skirtingam bentonito drėgniui. Temperatūros kitimo modeliavimui tunelyje buvo sukurtas trimatis modelis. Kadangi analizuojamas objektas yra simetriškas, tai buvo modeliuojama tik 1/4 jo dalis, siekiant paspartinti kompiuterinius skaičiavimus. Visą modelio tinklelį sudarė ~400 000 aštuonmazgių elementų. Tinklelis buvo sutankintas labiausiai dominančiose vietose, t. y. varinio kanistro, bentonito ir kasimo sutrikdymo zonose.
Temperatūros modeliavimo panaudoto branduolinio kuro patalpinimo tuneliuose rezultatai rodo, kad esant 1,2 m atstumui tarp kanistrų aukščiausia kanistro paviršiaus temperatūra esant mažai drėgnam bentonitui (konservatyvus atvejis) yra 92 °C. Taigi ji yra artima, tačiau ne aukštesnė už leistiną 100 °C temperatūrą.
Palyginus duomenis su rezultatais, kai kanistras buvo palaidotas molingoje aplinkoje, galima konstatuoti, kad žemesnės temperatūros pasiekiamos laidojant varinį kanistrą kristalinėje uolienoje (netgi išlaikant 1,2 m atstumą tarp kanistrų). Taigi tai leistų tokio pat ilgio patalpinimo tuneliuose, palyginti su atveju, kai kanistras palaidotas molingoje uolienoje, palaidoti daugiau panaudoto branduolinio kuro kanistrų.

Raktažodžiai: RBMK-1500 panaudotas branduolinis kuras, konceptualus kapinynas kristalinėje uolienoje, varinis kanistras, skaitinis modeliavimas, temperatūros kitimas