Šalyse, pereinančiose nuo centralizuoto planavimo į rinkos ekonomiką, kylančios ūkio restruktūrizavimo problemos yra savitos. Jos priklauso nuo susiformavusios ir paveldėtos ūkio struktūros, vykdomų reformų tempo ir pasirinktos krypties, geopolitinės situacijos ir kitų objektyvių veiksnių.

Nepaisant skirtumų, visose Vidurio ir Rytų Europos šalyse vykdoma ūkio pertvarka rinkos ekonomikos kryptimi turi daug bendrų bruožų. Reformų pasekmėms aprašyti ir prognozuoti galioja bendri fundamentalūs ekonominiai dėsniai. Netgi tokie subjektyvūs veiksniai ir reiškiniai, kaip verslumas ir atsparumas korupcijai, didele dalimi gali būti prognozuojami, jei turima tam būtinos informacijos.

Straipsnis yra skirtas dviejų postsovietinių šalių – Ukrainos ir Lietuvos savivaldybių šilumos ūkio sektorių palyginimui, įvertinant šiuose socialiniu požiūriu svarbiuose ir kartu labiausiai probleminiuose energetikos sektoriuose vykdytų ir vykdomų reformų pasekmes bei perspektyvas.

Raktažodžiai: centralizuotas šilumos tiekimas, palyginamoji analizė, analizės kriterijai