 ISSN 1392-0200
|
2001 m. Nr. 1
 Lietuvoje auginamų įvairių veislių bulvių cheminių bei kitų rodiklių pokyčiai skirtingomis tręšimo ir laikymo sąlygomis
Asta Makaravičiūtė
Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI)
Elmininkų bandymų stotyje 1997–2000 m. buvo atlikti įvairių veislių bulvių
cheminių rodiklių pokyčių tyrimai. Tyrinėta, kaip skirtingo ankstyvumo veislių
bulvės reaguoja į skirtingas tręšimo ir laikymo sąlygas, šių veiksnių įtaka
bulvių cheminei sudėčiai bei jos pokyčiams laikymo eigoje. Tyrimai atlikti su 14 įvairaus
ankstyvumo bulvių veislių.
Nustatyta, kad skirtingi tręšimo
fonai turėjo įtakos įvairių veislių bulvių derlingumui, tačiau neturėjo
lemiamos dėsningos įtakos bulvių cheminei sudėčiai bei jos pokyčiams laikymo metu,
taip pat pagamintų traškučių kokybei. Pastariesiems rodikliams didesnės įtakos
turėjo veislės genetinės savybės, meteorologinės sąlygos bulvių vegetacijos
metu bei laikymo temperatūra. Vidutiniais trejų tyrimų metų duomenimis, didžiausi
visų veislių bulvių derliai buvo išauginti tręšiant jas mineralinėmis trąšomis
su mikroelementais ir be jų (atitinkamai 21,1–31,4
ir 20,1–31,4 t/ha). Daugiausia sausųjų
medžiagų sukaupė ankstyvųjų Vokė (iki 24,0%), vidutinio ankstyvumo – Karolin (iki 24,5%) ir Mirta (iki 25,0%), vidutinio vėlyvumo Saturna (iki
26,3%) ir Vilnia (iki 25,1%) bei vėlyvųjų Speci (iki 25,5%), Elles (iki 25,8%) ir
Elkana (iki 26,9%) veislių bulvės. Daugiausia krakmolo visais tyrimų metais
buvo nustatyta ankstyvųjų Vokė (iki 17,3%), vidutinio ankstyvumo Mirta (iki
18,5%), vidutinio vėlyvumo Vilnia (iki 18,5%), vėlyvųjų Elkana (iki 20,2%) ir
Speci (iki 18,9%) veislių bulvėse. Laikymo temperatūra (+2–5°C ir +8–12°C) turėjo didžiausios įtakos redukuojančių cukrų
kiekio kitimui
bulvių stiebagumbiuose laikymo metu bei pagamintų traškučių spalvai.
Aukštesnėje (+8–12°C) temperatūroje laikomose bulvėse susikaupė mažesni redukuojančių
cukrų kiekiai ir iš jų pagaminti šviesesni traškučiai. Visais tyrimų metais mažiausiai redukuojančių
cukrų sukaupė ankstyvosios veislės Vokė (iki 0,11%) ir Ukama (iki 0,27%),
vidutinio vėlyvumo Karolin (iki 0,19%) ir Saturna (iki 0,20%) bei vėlyvoji Agria
(iki 0,27%). Šios veislės yra tinkamiausios traškučių gamybai.
Raktažodžiai: bulvės, veislė, tręšimo ir laikymo sąlygos, cheminė sudėtis, traškučiai
|
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.12011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-42009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-42008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.42005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |