Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2001 m. Nr. 1

Lietuvoje auginamų įvairių veislių bulvių cheminių bei kitų rodiklių pokyčiai skirtingomis tręšimo ir laikymo sąlygomis
Asta Makaravičiūtė

Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Elmininkų bandymų stotyje 1997–2000 m. buvo atlikti įvairių veislių bulvių cheminių rodiklių pokyčių tyrimai. Tyrinėta, kaip skirtingo ankstyvumo veislių bulvės reaguoja į skirtingas tręšimo ir laikymo sąlygas, šių veiksnių įtaka bulvių cheminei sudėčiai bei jos pokyčiams laikymo eigoje. Tyrimai atlikti su 14 įvairaus ankstyvumo bulvių veislių.

Nustatyta, kad skirtingi tręšimo fonai turėjo įtakos įvairių veislių bulvių derlingumui, tačiau neturėjo lemiamos dėsningos įtakos bulvių cheminei sudėčiai bei jos pokyčiams laikymo metu, taip pat pagamintų traškučių kokybei. Pastariesiems rodikliams didesnės įtakos turėjo veislės genetinės savybės, meteorologinės sąlygos bulvių vegetacijos metu bei laikymo temperatūra. Vidutiniais trejų tyrimų metų duomenimis, didžiausi visų veislių bulvių derliai buvo išauginti tręšiant jas mineralinėmis trąšomis su mikroelementais ir be jų (atitinkamai 21,131,4 ir 20,1–31,4 t/ha). Daugiausia sausųjų medžiagų sukaupė ankstyvųjų Vokė (iki 24,0%), vidutinio ankstyvumo – Karolin (iki 24,5%) ir Mirta (iki 25,0%), vidutinio vėlyvumo Saturna (iki 26,3%) ir Vilnia (iki 25,1%) bei vėlyvųjų Speci (iki 25,5%), Elles (iki 25,8%) ir Elkana (iki 26,9%) veislių bulvės. Daugiausia krakmolo visais tyrimų metais buvo nustatyta ankstyvųjų Vokė (iki 17,3%), vidutinio ankstyvumo Mirta (iki 18,5%), vidutinio vėlyvumo Vilnia (iki 18,5%), vėlyvųjų Elkana (iki 20,2%) ir Speci (iki 18,9%) veislių bulvėse. Laikymo temperatūra (+2–5°C ir +8–12°C) turėjo didžiausios įtakos redukuojančių cukrų kiekio kitimui bulvių stiebagumbiuose laikymo metu bei pagamintų traškučių spalvai.

Aukštesnėje (+8–12°C) temperatūroje laikomose bulvėse susikaupė mažesni redukuojančių cukrų kiekiai ir iš jų pagaminti šviesesni traškučiai. Visais tyrimų metais mažiausiai redukuojančių cukrų sukaupė ankstyvosios veislės Vokė (iki 0,11%) ir Ukama (iki 0,27%), vidutinio vėlyvumo Karolin (iki 0,19%) ir Saturna (iki 0,20%) bei vėlyvoji Agria (iki 0,27%). Šios veislės yra tinkamiausios traškučių gamybai.


Raktažodžiai: bulvės, veislė, tręšimo ir laikymo sąlygos, cheminė sudėtis, traškučiai

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4