Nors drenų apsauga nuo uždumblėjimo limnoglacialiniuose dulkiškuose dirvožemiuose yra viena sudėtingiausių, tačiau, tinkamai parinkus apsaugines filtruojamąsias medžiagas ir kokybiškai jas uždėjus ant drenų, įmanoma. Nustatyta, kad praėjus 35 metams, frezuotų durpių sluoksnis ant drenažo vamzdžių suplonėjo iki 1 cm (normatyvinis storis 3–4 cm). Dirvožemio tūrio masė nejudintame grunte dėsningai didėjo gilyn, o tranšėjoje buvo mažiausia drenų įrengimo gylyje ir sudarė 1,24–1,28 g/m³, t. y. apie 25% mažiau negu šalia tranšėjos. Dirvožemio vandens lygiai drenažo variante, kuriame drenos buvo apdėtos stiklūnu ir užpiltos frezuotų durpių sluoksniu, 2001 m. pavasarį slūgo vidutiniškai po 7–9 cm/d, arba 17–50% greičiau negu variante tik su stiklūno apsauga. Tarp drenažo nuotėkio modulių ir vandens slėgio aukščio tarpdreniuose yra pakankamo glaudumo (r = 0,77–0,96) koreliacinis ryšys. Drenažas geriau veikė ten, kur drenos nuo uždumblėjimo buvo apsaugotos stiklūnu ir frezuotų durpių sluoksniu.

Raktažodžiai: drenažas, dulkiški dirvožemiai, stiklūnas, frezuotos durpės, uždumblėjimas, hidrologinis veikimas