Tyrimai atlikti 1996-1998 m. LŽŪU Žemdirbystės bei Dirvotyros ir agrochemijos katedrose, Bandymų stotyje, dalis analizių - Vokietijos Hohenheimo universiteto Kraštovaizdžio ir dirvotyros institute. Jų tikslas - ištirti skirtingo žemės dirbimo įtaką giliau glėjiško pasotintojo palvažemio PLb-g4 (Endohypogleyic-Eutric Planosol, PLe-gln-w) armens humusingumui, humuso frakcinei sudėčiai, dekarbonatizuoto liosiško dengiamojo sluoksnio smulkiadispersei daliai bei jos organinei ir mineralinei sudėčiai.

Atlikus dirvodarinės uolienos tyrimus, nustatyta, kad bandymo lauke vyrauja dvilytė uoliena - liosiškas vidutinio sunkumo priemolis (armuo) ant priesmėlio ir smėlingo lengvo priemolio (podirvis), pakloto moreniniu moliu (paklojinė uoliena). Tame palvažemyje paklojinė uoliena slūgso 60-70 cm gylyje.

Gautų tyrimų duomenimis, dirvožemio armuo diferencijuojasi į viršutinį (0-15 cm) - humusingesnį ir apatinį (15-25 cm) - mažiau humusingą sluoksnius. Šis skirtumas ryškesnis supaprastinto žemės dirbimo laukeliuose. Esmingų humuso frakcinės sudėties skirtumų, nevienodai dirbant žemę, nenustatyta. Gilus žemės dirbimas (arimas ir iš dalies purenimas sunkiuoju kultivatoriumi) skatina dirvožemio smulkiadispersių dalelių, kartu ir humuso bei azoto migraciją į gilesnius podirvio horizontus.

Smulkiadispersės dalies vandenyje peptizuojanti (A) ir agregatinė (B) frakcijos nuo kelių iki keliasdešimties kartų humusingesnės ir azotingesnės negu pats dirvožemis. Atlikus dirvožemio smulkiadispersės dalies frakcijų rentgenografinę analizę, nustatyta, kad Ap horizontas tuo požiūriu yra homogeniškas. A ir B frakcijų mineralinė sudėtis yra vienoda (vyraujantys mineralai sudaro tokią eilę: iš dalies chloritizuoti smektitai (40%), ilitai-smektitai (30%), kaolinitai (15%), ilitai (14%) ir smektitai (1%)) ir skirtingas žemės dirbimas jai įtakos neturėjo.

Raktažodžiai: žemės dirbimas, huminės rūgštys, smulkiadispersė dirvožemio dalis, vandenyje peptizuojanti dirvožemio frakcija, agregatinė dirvožemio frakcija, mineralinė dirvožemio sudėtis