Lietuvos gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje 2000-2001 m. atliktas bandymas su Lietuvos juodmargių veislės 3 analogiškomis pagal amžių, svorį ir kilmę buliukų grupėmis po 7 gyvulius kiekvienoje. Gyvuliai žiemą sočiai šerti silosu, o vasarą - žaliaisiais pašarais. Be to, gyvuliui per dieną duota po 2,5 kg kombinuotojo pašaro, o žiemą - dar ir po 1,0 kg šieno. Kontroliniame kombinuotajame pašare žiemą buvo 27% rapsų išspaudų, I tiriamajame - 18% rapsų išspaudų ir 16% pašarinių žirnių, II tiriamajame - 47% pašarinių žirnių. Vasarą kombinuotajame pašare buvo atitinkamai 7% rapsų išspaudų; 5% rapsų išspaudų bei 3% pašarinių žirnių; 12% pašarinių žirnių.

Nustatyta, kad visų grupių buliukai augo intensyviai. Didžiausias prieaugis per parą buvo kontrolinių gyvulių - 1008 g, tiriamųjų gyvulių jis buvo atitinkamai 81 g (P > 0,1) ir 127 g (P < 0,025) mažesnis. Sušertų pašarų savikaina 1 centneriui priesvorio gauti tiriamųjų buliukų, palyginti su kontroliniais, buvo 18,52 Lt, arba 7,96%, ir 36,40 Lt, arba 15,65%, didesnė. Skerdenos raumenų ir riebalų išeiga nežymiai (P > 0,1 - > 0,05) mažesnė buvo tiriamųjų buliukų, kaulų - didesnė (P > 0,1 - < 0,05), o mėsingumo indeksas - mažesnis (P > 0,1 - < 0,05). Visų grupių buliukų mėsa buvo aukštos kokybės ir tarp grupių iš esmės nesiskyrė.

Raktažodžiai: penimi buliukai, kombinuotieji pašarai, rapsų išspaudos, pašariniai žirniai, buliukų augimas, pašarų savikaina, skerdenų morfologinė sudėtis, mėsingumas, mėsos kokybė