 ISSN 1392-0200 |
2002 m. Nr. 1 Grybinių ligų plitimas skirtingai azotu tręštuose salykliniuose vasariniuose miežiuose
Bandymai daryti Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotyje 1998–2000 m. velėniniame glėjiškame silpnai nujaurėjusiame vidutinio sunkumo priemolyje. Buvo tirta skirtingų azoto trąšų normų bei fungicido tango įtaka lapų ir pašaknio ligų plitimui salyklinių vasarinių miežių ‘Alsa’ ir ‘Otis’ pasėliuose. Nustatyta, kad azoto trąšos skatino rudadėmės dryžligės (Drechslera sorokiniana (Sacc.) Subram) ir tinkliškosios dryžligės (Drechslera teres (Sacc.) Shoem. Ito) ir stabdė septoriozės (Septoria nodorum Berk., S. hordei Jaccz. ir S. passerini Sacc.) plitimą vasariniuose miežiuose. Visais tyrimo metais ‘Otis’ veislės miežiai buvo jautresni rudadėmei ir tinkliškajai dryžligėms, septoriozei ir pašaknio ligoms (Bipolaris sorokiniana /Sacc./ Schoemaker, Pseudocercosporella herpotrichoides (From) Deighton. ir Fusarium spp.). Miežių miltligė (Erysiphe graminis DC.) ir smulkiosios rūdys (Puccinia simplex Erikss. et Henn.) tyrimo metais miežiuose plito negausiai, todėl azoto trąšų ir skirtingų veislių įtaka nenustatyta. Fungicido tango vidutinis biologinis efektyvumas prieš ligas buvo toks: rudadėmę dryžligę – 55,1, tinkliškąją dryžligę – 52,2, septoriozę – 49,3, smulkiąsias rūdis – 93,0, pašaknio ligas – 34,1%. Didinant azoto trąšų normą nuo 0 iki 90 kg/ha, fungicido tango biologinis efektyvumas prieš lapų ligas didėjo. Raktažodžiai: vasariniai miežiai, azoto trąšos, lapų ligos, pašaknio ligos, fungicidas |
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.1 2011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-4 2009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-4 2008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas 2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |