Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2002 m. Nr. 1

Žieminių javų auginimas Lietuvoje ir jų koncentracijos arealai ateičiai
Daiva Makutėnienė

Tyrimai atlikti 1993–2000 m. Lietuvos žemės ūkio universitete. Lietuva turi palankias sąlygas grūdų ūkio plėtrai, tačiau turėtų būti atsižvelgiama į tinkamiausius jų auginimo arealus. Juos suformavus, regionų gamtinės sąlygos leistų atpiginti grūdų gamybą, turėtų įtakos konkurencingumui rinkoje. Norint nustatyti perspektyvoje tinkamiausius žiemkenčių auginimo ir koncentravimo arealus, nagrinėtas jų auginimo arealų išsidėstymas bei derlingumas pagal rajonus. Tyrimu nustatyta, kad žieminių kviečių auginimui tinkamiausia beveik visa Vidurio zona, šiek tiek mažiau – Panevėžio rajonas. Perspektyvai siūlomas toks žieminių kviečių auginimo arealas, kurio vakarinė riba eitų per Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Kelmės, Raseinių, Jurbarko rajonus, rytinė – per Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Jonavos, Kauno, Prienų, Alytaus ir Marijampolės rajonus. Patys tinkamiausi – Pasvalio, Pakruojo ir Šakių rajonai. Išaiškinta, kad kvietrugių auginimo ateityje arealai galėtų būti ne tik Vidurio zona, bet ir Vakarų zonos (pvz., Kretingos, Šilutės, Plungės, Šilalės, Tauragės, Raseinių) bei Rytų zonos (pvz., Kupiškio, Ukmergės, Širvintų, Vilniaus, Šalčininkų, Lazdijų, Kaišiadorių, Utenos) rajonai. Rugių auginimo arealai – Pietryčių Lietuvos pazonis ir Šilutės rajonas, kur vyrauja velėniniai jauriniai priesmėlio bei smėlio dirvožemiai. Nemažai rugių auginama ir kituose Rytų zonos rajonuose, tačiau besiribojančiuose su Vidurio zona jų dalis javų pasėlių struktūroje mažesnė. Daugiau rugių sėjama ir Vakarų zonoje. Ateičiai rugių auginimo arealai galėtų būti Pietryčių Lietuvos pazonis ir Šilutės rajonas.

Rugių auginimui tinka ir kaimyniniai rajonai. Jų auginimo rajonas yra ir centrinė Žemaitija (Plungės, Telšių, Šilalės rajonai).

Raktažodžiai: žiemkenčių auginimo arealai, jų auginimo arealų išsidėstymas, pasėlių struktūra bei derlingumas

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4