1995–2001 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje daryti žieminių kviečių papildomo tręšimo per lapus ir augimo reguliatorių naudojimo bandymai. Pirmoje bandymų serijoje (1995–1997 m.) buvo tiriama tręšimo normų ir tręšimo kartų įtaka žieminių kviečių derliams ir grūdų cheminei sudėčiai, auginant augalus pagal vidutinio intensyvumo technologijas, o antroje bandymų serijoje (1998–2001 m.) papildomo tręšimo klausimai buvo tiriami labai intensyvių technologijų lauke. Buvo nustatyta, kad žieminius kviečius papildomai per lapus geriausia tręšti po 30 kg/ha azoto du kartus. Pirmą kartą plaukėjimo tarpsnyje, o antrą kartą – pieninės brandos pradžioje. Tręšiant per lapus du kartus po 30 kg/ha azoto, derlius padidėjo nuo 4,27 iki 4,84 t/ha, esant vidutinio intensyvumo technologijoms, ir nuo 7,33 iki 9,25 t/ha intensyvių technologijų lauke. Baltymų kiekis grūduose padidėjo atitinkamai nuo 11,11 iki 12,68% bei nuo 14,07 iki 15,48%. Intensyvių technologijų laukuose labai efektyvus buvo augalų tręšimas mikroelementų kompleksu nutrifolu ir augimo reguliatoriumi cycoceliu. Šiame variante vidutinis kviečių derlius buvo net 9,25 t/ha. Grūduose buvo 15,18% baltymų ir 30,1% glitimo.

Raktažodžiai: papildomas tręšimas, kviečiai, grūdų derlius, cheminė sudėtis