Tirti pašarinę vertę veikiančių medžiagų kiekiai rapsų sėklose ir jų išspaudose. Analizuota 11 vasarinių veislių ir 7 žieminių veislių rapsai, išauginti Lietuvos bandymų stotyse. Vasariniuose rapsuose nustatytas didesnis baltymų kiekis nei žieminiuose rapsuose, bet mažesnis ląstelienos NDF frakcijos bei riebalų kiekis. Maisto medžiagų kiekiai tirtose rapsų išspaudose kito dėl skirtingo aliejaus išspaudimo iš rapsų sėklų laipsnio. Rapsų aliejaus sudėtyje daug nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (linolio rūgšties – 21,5%; linoleno rūgšties –10,6%). Fiziologiniu požiūriu omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis rapsuose optimalesnis nei sojos ir saulėgrąžų aliejuje. Rapsų baltymuose, palyginti su soja, yra mažiau lizino (5,8%), bet daugiau metionino (2,0%), metionino + cistino (4,7%) bei treonino (4,7%), o, palyginti su saulėgrąžomis, daugiau lizino bei treonino yra rapsuose. Gliukozinolatų (GZL) kiekis abiejų tipų rapsų atskiruose bandiniuose labai įvairavo: vasarinių – 5–22 µmol/g (91% SM) ir žieminių – 6–17 µmol/g (91% SM); o rapsų išspaudose skyrėsi 4,3–15,7 µmol/g (91% SM). Šiuos duomenis reikia toliau tirti, nes dideli GZL kiekio rapsų išspaudose svyravimai riboja jų naudojimą kiaulių ir paukščių racionuose dėl galimo produktyvumo sumažėjimo. Dėl šios priežasties būtina ir selekcijos būdu gerokai sumažinti GZL koncentraciją rapsų sėklose.

Raktažodžiai: rapsų sėklos, rapsų išspaudos, maisto medžiagos, gliukozinolatai