Bandymų metu buvo analizuojama skiediklio, spermatozoidų išgyvenimo skiediklyje laiko, spermos ėmimo datos bei kuilio įtaka spermatozoidų judrumui, aktyvumui, gyvybingumui ir apvaisinamajai galiai. Įvertinus veiksnių įtaką glaudžiai tarpusavyje besisiejantiems spermatozoidų judrumui skiediklyje ir jų judėjimo aktyvumui (r = 0,78), nustatyta statistiškai reikšminga skiediklio, spermatozoidø iðgyvenimo skiediklyje laiko ir jø sàveikos átaka (p ≤ 0,01).

Spermatozoidų judėjimo aktyvumui dar turi įtakos kuilys ir spermos ėmimo data (p ≤ 0,05). Išanalizavus skiediklio ir skiestos spermos laikymo trukmės įtaką, nustatyta, kad spermatozoidų judrumas pirmąsias 12-72 valandas nėra mažesnis kaip 60% visuose skiedikliuose, išskyrus BTS (PSE). Spermatozoidų judrumas šiame skiediklyje 3 dieną sumažėja iki 40% ir skirtumas tarp skiediklių 3 dieną statistiškai patikimas (p ≤ 0,05). Ilgiau laikant skiestą spermą (72-144 val.) skirtumai tarp spermatozoidų judrumo skirtinguose skiedikliuose statistiškai nepatikimi.

Pirmas 24 valandas po praskiedimo spermatozoidai labai aktyvūs (2,5-3 balai) visuose skiedikliuose, o po 48-72 valandų mažiausias spermatozoidų aktyvumas užregistruotas Baisogalos ir BTS (PSE) skiedikliuose (atitinkamai 1,0 ir 0,8 ± 0,84 balo, p ≤ 0,05). Šis 1,5-2 balų skirtumas išlieka ir ilgiau laikant skiestą spermą, tik tarp skiediklių jis statistiškai nepatikimas.

Išanalizavus veiksnių įtaką spermatozoidų agliutinacijos laipsniui, nustatyta reikšminga skiediklio, skiestos spermos laikymo trukmės ir spermos ėmimo datos įtaka, o kuilio veiksnys neturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui.

Praskiedimo dieną spermatozoidų agliutinacijos laipsnio skirtinguose skiedikliuose skirtumas statistiškai nepatikimas, po 48–72 valandų spermatozoidai labiau agliutinuoja BTS (PSE) ir BTS (Minitub) skiedikliuose (p ≤ 0,05).

Spermatozoidų agliutinacija padidėja 96-192 skiestos spermos laikymo valandomis visuose skiedikliuose (p ≤ 0,05), palyginti su 12-24 valandomis, tačiau  didžiausia išlieka BTS (Minitub) ir BTS (PSE) skiedikliuose. Mažiausiai spermatozoidai agliutinuoja Baisogalos ir BTS (IMV technology) skiedikliuose.

Spermatozoidų gyvybingumui statistiškai reikšmingos įtakos turi skiediklio ir skiestos spermos išgyvenimo laiko veiksniai. Mažiausias gyvų, su vientisa membrana spermatozoidų skaičius buvo nustatytas hipoosmotiniu testu (p ≤ 0,05); tarp skiediklių šis rodiklis statistiškai nesiskyrė.

Analizuojant apsivaisinimo rezultatus buvo vertinta tik dviejų veiksnių -skiediklio ir kuilio įtaka. Nustatyta, kad nė vienas iš jų atskirai ar sąveikoje vienas su kitu neturi reikšmingos įtakos paršavedžių apsivaisinimo procentui, vados dydžiui ir atvestų gyvų paršelių skaičiui.

Raktažodžiai: skiedikliai, spermatozoidų judrumas, aktyvumas, agliutinacija, membranų vientisumas