Skirtingų formų azotas, fosforas bei kalis buvo tiriami smėlingo ir dulkiško priemolio rudžemių, taip pat smėlingo priemolio išplautžemio dirvožemiuose.

Šiuose dirvožemiuose buvo nustatyti mineralinio azoto kiekių pokyčiai pavasario–rudens sezonų metu skirtingai azoto trąšomis tręštuose laukeliuose. Remiantis gautais tyrimų duomenimis, sudaryti matematiniai modeliai pavasarį dirvožemyje esančio mineralinio azoto kiekiui prognozuoti. Dirvožemis nesialintų, jeigu kasmet smėlingo priemolio rudžemyje būtų įterpiama vidutiniškai 120, dulkiško priemolio rudžemyje – 140, o smėlingo priemolio išplautžemyje, vietoje žieminių kviečių augus rugiams, o vietoje cukrinių runkelių – bulvėms – 90 kg ha^–1 azoto.

A–L metodu nustatyto judriojo fosforo priklausomumo nuo bendrojo fosforo kiekio koreliacijų santykis dulkiško priemolio rudžemyje gautas η = 0,72, o smėlinguose dirvožemiuose (šių fosforo formų priklausomumo ryšio nebuvo) - η = 0,21 - 0,23. Dirvožemis nesialintų, jeigu kasmet per sėjomainą būtų išberiama smėlingo priemolio rudžemyje vidutiniškai 35, dulkiškame dirvožemyje -  45, smėlingo priemolio išplautžemyje - 30 kg ha^-1 fosforo.

Dulkiško priemolio rudžemyje nemainų kalio buvo net 619, smėlinguose dirvožemiuose - tik 154- 239 mg kg^- 1. Lengvai augalų pasisavinamo kalio kiekis (Skofildo metodu) smėlingo ir dulkiško priemolių rudžemiuose iš esmės (η = 0,54-0,58) priklausė nuo nemainų kalio, o smėlingo priemolio išplautžemyje koreliacijos santykis silpnas (η = 0,33) ir neesminis.

Dirvožemiai nesialintų, jeigu smėlingo priemolio rudžemyje per sėjomainą kasmet būtų išberiama vidutiniškai 100, dulkiško priemolio rudžemyje – 140, o smėlingo priemolio išplautžemyje – 90 kg ha^–1 kalio.

Raktažodžiai: dirvožemis, azotas, fosforas, kalis, balansas