Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences
 ISSN 1392-0200 |
2003 m. Nr. 1 Mineralinių trąšų įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui ir sėjomainos augalų produktyvumui
Daugiamečiai sėjomaininiai tręšimo
bandymai moreninio smėlingo priemolio sekliai karbonatingame giliau glėjiškame
rudžemyje (Epicalcari-Endohypogleyic Cambisols) įrengti 1971 m., o
limnoglacialinio dulkiško priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame
rudžemyje (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisols) – 1990 m. Straipsnyje
pateikiami 1998–2000 m. tyrimų duomenys apie ilgalaikio mineralinių NPK trąšų
naudojimo poveikį dirvožemio biologiniam aktyvumui ir žemės ūkio augalų
produktyvumui.Atliktais tyrimais
nustatyta, kad nevienodos kilmės dirvožemiuose fermentų aktyvumas ir kvėpavimo
intensyvumas skirtingas. Dulkiško limnoglacialinio priemolio rudžemyje buvo
didesnis ureazės ir dehidrogenazių, o smėlingo moreninio priemolio – sacharazės aktyvumas
bei dirvožemio kvėpavimo intensyvumas.Nuo ilgalaikio žemės ūkio augalų
tręšimo NPK trąšomis dirvožemio biologinis aktyvumas daugeliu atvejų kito
nevienodai. Smėlingo priemolio rudžemyje nuo kasmetinio tręšimo 180 kg
ha–1 fosforo, ženkliai padidėjus judriojo fosforo kiekiui dirvožemyje,
fermentų ir ypač ureazės aktyvumas silpnėjo. Dulkiškame priemolyje, mažiau
pasikeitus judriojo fosforo kiekiui dirvožemyje, ureazės aktyvumas nemažėjo.Smėlingo priemolio rudžemyje
sacharazės aktyvumas nuo mineralinių trąšų mažai keitėsi, o dulkiško priemolio
rudžemyje išryškėjo jo silpnėjimo tendencija. Dehidrogenazių aktyvumą mineralinės
trąšos slopino abiejuose dirvožemiuose.Didžiausias dirvožemio kvėpavimo
intensyvumas nustatytas, žemės ūkio augalus patręšus visomis NPK trąšomis. Kai
kurių trąšų normų poveikio dėsningumai neišryškėjo.Auginant javus, hidrolazių
aktyvumas buvo didesnis nei auginant kaupiamuosius, o oksidoreduktazių – atvirkščiai.
Žemės ūkio augalų derliaus apykaitos energija dulkiškame priemolyje labiausiai
koreliavo su ureazės ir dehidrogenazių aktyvumu, o smėlingame –
su dehidrogenazių aktyvumu ir dirvožemio kvėpavimo intensyvumu.
Raktažodžiai: ureazės, sacharazės, dehidrogenazių aktyvumas, dirvožemio kvėpavimo intensyvumas, mineralinės trąšos |
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.1 2011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-4 2009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-4 2008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas 2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 2001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |