Lietuvos gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje 2001–2002 m. atliktas bandymas su 2 analogiškų grupių Lietuvos juodmargių veislės buliukais. Kiekvienoje grupėje buvo po 12 gyvulių. Kontrolinės grupės buliukai gavo po 1,0 kg šieno, kukurūzų siloso – iki soties, kombinuotojo pašaro – po 2,5 kg.

Tiriamosios grupės gyvuliai vietoje kukurūzų siloso iki soties gavo cukrinių runkelių griežinių siloso, kombinuotojo pašaro, sumažinus 40%, – po 1,5 kg, 1,0 kg šieno. Nustatyta, kad supresuotas cukrinių runkelių griežinių silosas buvo geros kokybės. Jame vyravo pieno rūgštis (27,13 g/kg sausosios medžiagos (SM), sviesto rūgšties – 3,89 g/kg SM), siloso pH – 3,91. Siloso energinė vertė – 11,99 MJ/kg SM. Penimi buliukai, gavę cukrinių runkelių griežinių siloso, per parą priaugo po 1144 g, arba 12,5% daugiau (P < 0,025) negu buliukai, šerti kukurūzų silosu. Apykaitos energijos prieaugio vienetui gauti abiejų grupių buliukai suvartojo vienodai. Skerdenų išeiga tarp skirtingai šertų buliukų grupių iš esmės nesiskyrė, tačiau buliukai, šerti cukrinių runkelių griežinių silosu, vidaus riebalų sukaupė 2,9 kg daugiau (P < 0,05). Pastarųjų buliukų skerdenos raumenų ir riebalų išeiga buvo 1,3% didesnė (P > 0,1), kaulų išeiga – 1,3% mažesnė (P > 0,1), 0,3 geresnis mėsingumo indeksas (P > 0,1). Buliukų, šertų cukrinių runkelių griežinių silosu, buvo geresnė mėsos cheminė sudėtis, joje daugiau nustatyta: 3,38% sausųjų medžiagų (P << 0,05), 0,61% baltymų (P < 0,025) ir 2,72% riebalų (P > 0,1), palyginus su buliukais, gavusiais kukurūzų siloso. Skirtingai šertų buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminė sudėtis ir kiti mėsos kokybės rodikliai iš esmės nesiskyrė. Davus penimiems buliukams vietoje kukurūzų siloso cukrinių runkelių griežinių silosą, o kombinuotųjų pašarų kiekį sumažinus 40,0%, sušerti pašarai kilogramui prieaugio gauti kainavo 36,8% mažiau.

Raktažodžiai: penimi buliukai, silosas, kombinuotieji pašarai, augimas, pašarų kaina, skerdenų morfologinė sudėtis, mėsos kokybė