Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Elmininkų bandymų stotyje 2000 2002 m. atlikti skirtingos tręšimo įtakos įvairių veislių bulvių derliui ir jo kokybei tyrimai. Tyrimai atlikti su 5 įvairaus ankstyvumo bulvių veislėmis.
Nustatyta, kad įvairių veislių bulvių derliui įtakos turėjo tirtos trąšos, veislės genetinės savybės ir meteorologinės sąlygos bulvių vegetacijos metu.
Vidutiniais trejų tyrimų metų duomenimis, derlingiausios buvo vidutinio vėlyvumo Hermes bulvės (vidut. 21,8-27,4 t ha^-1). Didžiausias visų tirtų veislių bulvių gumbų derlius (19,3-36,0 t ha^-1) buvo nuimtas 2000 m. Didžiausi visų tirtų veislių bulvių derliai buvo išauginti patręšus jas mineralinių trąšų N P K mišiniu (20,6-26,1 t ha^-1) ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis N90 P90 K180  su mikroelementais (21,4-27,4 t ha-¹). Kompleksinės mineralinės trąšos derliaus atžvilgiu buvo pranašesnės už mineralinių trąšų N90 P90 K180 mišinį. Krakmolo ir sausųjų medžiagų kiekiui įvairių veislių bulvių gumbuose didžiausią įtaką turėjo genetinės veislės savybės ir meteorologinės sąlygos bulvių vegetacijos metu. Tyrimuose naudotų trąšų įtaka minėtiems rodikliams buvo neesminė. Vidutiniais trejų tyrimų metų duomenimis, daugiausiai krakmolo ir sausųjų medžiagų rudenį sukaupė vidutinio ankstyvumo Lady Rosetta (atitinkamai 17,0-17,9 ir 23,2-24,21%) ir vidutinio vėlyvumo Saturna (atitinkamai 17,1-17,4 ir 23,5-23,8%) bulvės. Daugiausiai krakmolo ir sausųjų medžiagų tirtų veislių bulvės sukaupė 2002 m. (atitinkamai 14,9-21,0 ir 21,3-27,1%). Daugiausiai krakmolo ir sausųjų medžiagų rudenį tirtų veislių bulvės sukaupė tręšiant jas mėšlu (atitinkamai 14,9-17,9 ir 21,2-24,2%).

Raktažodžiai: bulvės, veislė, trąšos, krakmolas, sausosios medžiagos, traškučiai