Tyrimai vykdyti 1996–1999 m. LŽŪU Bandymų stotyje. Bandymo lauko dirvožemis susidaręs geologiškai nevienalytėje uolienoje: dulkišką vidutinio sunkumo priemolį ant priesmėlio ir lengvo smėlingo priemolio pakloja moreninis molis. Tokiomis sąlygomis susidarė dviejų skirtingų grupių dirvožemiai: dvilytės uolienos išplautžemiai (Luvisols) ir rudžemiai (Cambisols). Šių dirvožemių armens pH 7,0–7,3, jis azotingas, vidutinio humusingumo, didelio fosforingumo, vidutinio kalingumo. Nustatyta, kad tiriamo dirvožemio dirvodaros ypatumus nulemia dirvodarinės uolienos nevienalytiškumas, skirtingi paklojinės uolienos ir karbonatų putojimo pradžios gyliai. Bandymo lauko plote, kuriame daromi supaprastinto žemės dirbimo tyrimai, vyrauja dirvožemis su storu dengiamuoju sluoksniu, kuriame moreninio molio paklojinė uoliena yra 50–100 cm gylyje (dvilytės uolienos išplautžemiai – Luvisols). Likusiame plote yra dirvožemis, kuriame moreninis molis prasideda 30–50 cm gylyje arba slūgso iškart po humusinguoju horizontu (rudžemiai – Cambisols). Karbonatų putojimo pradžia yra 10–20 cm žemiau už moreninio molio gylį, t. y. 50–80 cm. Tirtų dirvožemių agrofizikinės ir agrocheminės savybės priklauso nuo dirvodarinės uolienos granuliometrinės sudėties. Jos nevienalytiškumas yra esmingas drėgnumo dinamikai skirtinguose dirvožemio sluoksniuose. Visa tai sukelia dirvožemio derlingumo įvairavimą, kuris turi didelę įtaką žemės ūkio augalų derliaus svyravimams ir daromų lauko bandymų duomenų tikslumui.

Raktažodžiai: dirvožemis, dirvodarinė uoliena, staigus dirvožemio granuliometrinės sudėties pasikeitimas, dirvožemio agrofizikinės ir agrocheminės savybės