Tyrimai atlikti Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI) Vokės filiale 1999–2002 m. paprastajame išplautžemyje (IDp) – Haplic Luvisols (LVH) (velėninis jaurinis vidutiniškai nujaurėjęs priesmėlis ant vidutinio priesmėlio). Buvo tirta daugiamečių svidrių (Lolium perenne L.) lietuviška veislė ‘Sodrė’, daniška veislė ‘Calibra’ ir eraičinsvidriai (Festulolium) ‘Punia’, tikrieji eraičinai (Festuca pratensis Huds.) ‘Kaita’ su baltaisiais dobilais (Trifolium repens L.) ‘Sūduviai’, taip pat šių varpinių žolių mišiniai. Žolės pjautos 3–4 kartus. Tręšimo fonas – 60 kg P2O5, 90 kg K2O. Buvo tirti mišiniai: be azoto trąšų, tręšiant 90 kg ha^–1, baltųjų dobilų bei varpinių žolynams ir 180 kg ha^–1 azoto varpinių žolių mišiniams. Nustatyta, kad tirtų veislių daugiametės svidrės, eraičinsvidriai bei tikrieji eraičinai gerai išsilaikė baltųjų dobilų ir varpinių žolynuose tiek tręšiant azotu, tiek juo netręšiant. Baltųjų dobilų kiekį lėmė meteorologinės sąlygos ir azoto trąšos. Jų kiekis žolynuose mažėja sausais metais ir tręšiant azotu. Tirtų žolynų derlingumas priklausė nuo kritulių kiekio per vegetaciją. Drėgnais metais sausųjų medžiagų (SM) sukaupta vidutiniškai 2,9 karto daugiau, negu sausais metais. Tręšiant azoto trąšomis patikimai didėjo varpinių žolynų derlingumas, o baltųjų dobilų ir varpinių žolynų – tik sausais metais ir paklaidos ribose. Daugiamečių svidrių ‘Sodrė’ su baltaisiais dobilais ‘Sūduviai’ mišinys buvo šiek tiek produktyvesnis (4,79–5,29 t ha^–1 SM) už mišinį su ‘Calibra’ (4,26–5,11 t ha^–1 SM). Gausiau tręšiant azotu (180 kg ha–1), eraičinsvidriai ‘Punia’ su daugiametėmis svidrėmis ‘Sodrė’ davė didžiausią (6,02 t ha^–1) sausųjų medžiagų derlių iš visų tirtų mišinių. Jie, auginti su baltaisiais dobilais ir tręšti azotu, sukaupia iki 5,89 t ha–1 SM. Tikrieji eraičinai ‘Kaita’ gerai derėjo abiejuose azotu tręšiamuose žolynuose ir davė beveik vienodą derlių (5,73–5,76 t ha^–1 SM). Jų mišinys su baltaisiais dobilais be azoto derėjo šiek tiek prasčiau (4,97 t ha^–1 SM). Be azoto trąšų auginti tirtų veislių varpinių žolių mišiniai davė vidutiniškai 2,5 karto mažesnį SM derlių, palyginti su tokiais pat mišiniais, augintais tręšiant azoto trąšomis.

Raktažodžiai: daugiametės svidrės, eraičinsvidriai, baltieji dobilai, tikrieji eraičinai, botaninė ir cheminė sudėtis, derlius, pašarinė vertė