Straipsnyje pateikti ir aptarti tepalų karbaseptas ir karbaseptas-oxy, pagamintų iš emulsinio tipo pagrindo (vanduo, aliejus) su karbamidu, metilsalicilatu, kamparu, o oxy atveju dar su antibiotiku oksitetraciklinu, antimikrobinis aktyvumas ir jų efektyvumas gydant žaizdas. Atliktais tyrimais in vitro nustatyta, kad karbaseptas gerai slopina Enterococcus spp. ir S. aureus vystymąsi, o neturi įtakos E. coli, Pseudomonas aeruginosa augimui. Karbaseptas-oxy labai gerai slopina Enterococcus spp. (24,22 ± 1,06 mm) ir S. aureus (44,74 ± 1,28 mm) mikrobų augimą, taip pat gerai slopina E. coli (37,12 ± 1,02 mm) ir Pseudomonas aeruginosa (28,29 ± 0,18 mm) augimą. Candida albicans grybelių augimą slopina silpnai. Užtepus tepalus ant žaizdos gyvūnai nurimsta, mažiau kreipia dėmesio į žaizdą ar visai jos neliečia. Nereaguoja liečiant ją, kai pakartotinai tepamas tepalas. Ant užterštų, nekrotizuotų žaizdų užtepti tepalai lizuoja nekrotizuotus audinius, atskiria nuo sveikų ir valo žaizdą tol, kol joje nelieka nešvarumų, nekrotizuotų audinių ir pūlių. Tepalai mažina audinių pabrinkimą ir slopina uždegiminę reakciją. Karbamidinio substrato dėka žaizdos ertmėje suaktyvėja proteolitiniai fermentai ir didėja eksudato kiekis, o iš karbamido išsiskiriantis amoniakas uždegimo židinyje slopina rūgštinę ir didina šarminę reakciją, todėl sparčiau apsivaloma, aktyvėja granuliacijos procesai. Karbamidas iš pabrinkusių audinių išskiria vandenį į žaizdą. Žaizdoje telkiantis daugiau eksudato išplaunami nešvarumai ir žuvę audiniai. Metilo salicilatas uždegimo apimtuose audiniuose išlaisvina salicilo rūgštį, kuri veikia antimikrobiškai ir priešuždegimiškai. Antimikrobinį ir antitoksinį karbasepto-oxy poveikį sustiprina oksitetraciklinas.

Raktažodžiai: tepalas, transderminis praeinamumas, karbamidas, užterštos žaizdos, gydymas