Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Žemės ūkio mokslai / Agricultural Sciences

ISSN 1392-0200


2004 m. Nr. 2

Glėjiško rudžemio agrocheminių savybių priklausomumas nuo rapsų santalkos sėjomainoje
Rimantas VELIČKA, Marija RIMKEVIČIENĖ, Kostas TREČIOKAS

Bandymai vykdyti 1995–2002 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje. Nustatyta, kad po skirtingos (25–75%) rapsų santalkos sėjomainų keturių metų rotacijos ir du kartus atsėliuotų posėlinių miežių esminiai parūgštėjo dirvožemis. Didžiausi mainų rūgštumo pokyčiai (pHKCl nuo 7,20 iki 6,98) buvo po 75% žieminių rapsų santalkos sėjomainos augintų posėlinių miežių. Dirvožemio hidrolizinis rūgštumas po žieminių rapsų santalkos (25–75%) sėjomainų rotacijos padidėjo 67–74%, atitinkamai po vasarinių rapsų skirtingos santalkos sėjomainų – 40–50%, o po du kartus atsėliuotų miežių dirvožemio rūgštumas buvo pradinis arba didesnis už jį tik 11–13%. Dirvožemio hidrolizinis rūgštumas tiesiogiai priklausė nuo rapsų santalkos sėjomainoje (r = 0,706–0,752). Dirvožemio hidrolizinio rūgštumo kitimas žieminių rapsų skirtingos santalkos sėjomainose priklausė nuo judriosios sieros kiekio (r = 0,590) ir bendrosios sieros (r = 0,520), o vasarinių rapsų sėjomainose – atitinkamai r = 0,478 ir r = 0,500. Tyrimų pabaigoje (po 25–75% santalkos sėjomainų ir du kartus atsėliuotų posėlinių miežių) labiausiai bendrosios sieros kiekis padidėjo (23,1 ir 17,1%) dirvožemyje, kuriame atitinkamai žieminių ir vasarinių rapsų santalka sudarė 75%. Humuso kiekio dirvožemyje po du kartus atsėliuotų posėlinių miežių priklausomumas nuo rapsų santalkos sėjomainose buvo tiesioginis, tačiau silpnas (r = 0,449–0,467). Tyrimų pabaigoje didžiausi humuso nuostoliai (23,1 ir 20,3%) buvo dirvožemyje, kuriame atitinkamai žieminių ir vasarinių rapsų santalka sudarė 25%. Didžiausias antrą kartą atsėliuotų posėlinių miežių derlingumas (5,97–6,08 t ha–1) buvo po 75% rapsų santalkos sėjomainoje rotacijų. Po žieminių rapsų 25–75% santalkos sėjomainose rotacijų huminiai-fulvatinis humuso tipas armenyje tapo fulvatinis, o po du kartus atsėliuotų posėlinių miežių buvo pradinės būklės. Skirtinga vasarinių rapsų santalka sėjomainose neturėjo įtakos humuso tipui armenyje. Po rotacijos ir du kartus atsėliuotų posėlinių miežių huminių ir fulvorūgščių santykis buvo didesnis ten, kur rapsų santalka sėjomainoje buvo mažesnė.

 

Raktažodžiai: rapsai, santalka sėjomainoje, dirvožemio rūgštumas, siera, huminių ir fulvorūgščių santykis, poveikis miežiams, priklausomumai

Numeriai:

2012 - T.19
Nr.1

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1-2, Nr.3-4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas

2006
Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4