 ISSN 1392-0200
|
2004 m. Nr. 2
 Glėjiško rudžemio agrocheminių savybių priklausomumas nuo rapsų santalkos sėjomainoje
Rimantas VELIČKA, Marija RIMKEVIČIENĖ, Kostas TREČIOKAS
Bandymai vykdyti 1995–2002 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU)
Bandymų stotyje. Nustatyta, kad po skirtingos (25–75%) rapsų santalkos
sėjomainų keturių metų rotacijos ir du kartus atsėliuotų posėlinių miežių esminiai
parūgštėjo dirvožemis. Didžiausi mainų rūgštumo pokyčiai (pHKCl nuo 7,20 iki
6,98) buvo po 75% žieminių rapsų santalkos sėjomainos augintų posėlinių miežių.
Dirvožemio hidrolizinis rūgštumas po žieminių rapsų santalkos (25–75%)
sėjomainų rotacijos padidėjo 67–74%, atitinkamai po vasarinių rapsų skirtingos
santalkos sėjomainų – 40–50%, o po du kartus atsėliuotų miežių dirvožemio
rūgštumas buvo pradinis arba didesnis už jį tik 11–13%. Dirvožemio hidrolizinis
rūgštumas tiesiogiai priklausė nuo rapsų santalkos sėjomainoje (r =
0,706–0,752). Dirvožemio hidrolizinio rūgštumo kitimas žieminių rapsų
skirtingos santalkos sėjomainose priklausė nuo judriosios sieros kiekio (r =
0,590) ir bendrosios sieros (r = 0,520), o vasarinių rapsų sėjomainose –
atitinkamai r = 0,478 ir r = 0,500. Tyrimų pabaigoje (po 25–75% santalkos
sėjomainų ir du kartus atsėliuotų posėlinių miežių) labiausiai bendrosios
sieros kiekis padidėjo (23,1 ir 17,1%) dirvožemyje, kuriame atitinkamai
žieminių ir vasarinių rapsų santalka sudarė 75%. Humuso kiekio dirvožemyje po
du kartus atsėliuotų posėlinių miežių priklausomumas nuo rapsų santalkos
sėjomainose buvo tiesioginis, tačiau silpnas (r = 0,449–0,467).
Tyrimų pabaigoje didžiausi humuso nuostoliai (23,1 ir 20,3%) buvo dirvožemyje,
kuriame atitinkamai žieminių ir vasarinių rapsų santalka sudarė 25%. Didžiausias
antrą kartą atsėliuotų posėlinių miežių derlingumas (5,97–6,08 t ha–1) buvo po
75% rapsų santalkos sėjomainoje rotacijų. Po žieminių rapsų 25–75% santalkos
sėjomainose rotacijų huminiai-fulvatinis humuso tipas armenyje tapo fulvatinis,
o po du kartus atsėliuotų posėlinių miežių buvo pradinės būklės. Skirtinga
vasarinių rapsų santalka sėjomainose neturėjo įtakos humuso tipui armenyje. Po
rotacijos ir du kartus atsėliuotų posėlinių miežių huminių ir fulvorūgščių
santykis buvo didesnis ten, kur rapsų santalka sėjomainoje buvo mažesnė.
Raktažodžiai: rapsai, santalka sėjomainoje, dirvožemio rūgštumas, siera, huminių ir fulvorūgščių santykis, poveikis miežiams, priklausomumai
|
Numeriai:
2012 - T.19 Nr.12011 - T.18 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42010 - T.17 Nr.1-2, Nr.3-42009 - T.16 Nr.1-2, Nr.3-42008 - T.15 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42007 - T.14 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.Priedas2006 Nr.1, Nr.1.Priedas, Nr.2, Nr.3, Nr.42005 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42004 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42003 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42002 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.42001 Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4 |